LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 25 d., Penktadienis
En
RuRaseinių rajono savivaldybė
» Savivaldybės » Raseinių rajono savivaldybė
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Raseinių rajonas yra Kauno apskrities šiaurės vakarinėje dalyje, Žemaitijoje. Rajono centras – Raseiniai.
Gyventojų skaičius - 42 363
Gyventojų tankumas - 27,4 žm./km²
Plotas - 1573 km²
Telefono kodas - 428
Savivaldybėje yra 2 miestai – Ariogala ir Raseiniai, 7 miesteliai – Betygala, Girkalnis, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė ir Žaiginys bei 590 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės:
* Raseiniai
* Ariogala
* Viduklė
* Girkalnis
* Nemakščiai
* Šiluva
* Norgėlai
* Betygala
* Paliepiai
* Gyliai
Nuo neatmenamų laikų Dubysos pakrantėse gyveno žmonės, tai liudija aukštai virš Dubysos slėnių išlikę, legendomis ir padavimais apipinti piliakalniai bei seniai pamiršti ir išnykę senkapiai.
1253 metais Lietuvos karalius Mindaugas savo raštuose pirmą kartą paminėjo Raseinius, Ariogalą, Betygalą ir Viduklę.
Yra daug padavimų apie Raseinių vietovardžio kilmę. Viename iš jų pasakojama, kad toje vietoje, kur šiandien stovi Raseinių miestas – istorinė Žemaičių sostinė, ant kalvos, po šimtamečiu ąžuolu, rusenusi šventoji ugnis. Todėl ši vieta buvo pavadinta Rusene, vėliau Raseine ir pagaliau Raseiniais.
Miestas ėmė augti nurimus karams su kryžiuočiais. 1416 m. Žemaičių krikšto metu buvo pastatytos pirmosios Romos katalikų bažnyčios Betygaloje, Ariogaloje, Viduklėje ir Raseiniuose.
XV a. Raseiniai tapo pavieto (krašto) centru. Nuo 1585 m. Raseiniai buvo nuolatine Žemaitijos seimelių posėdžių vieta, visos srities teismo įstaigų ir archyvo būstine, čia vykdavo bajorų suvažiavimai, kariuomenės pratybos ir pasirodymai. Raseiniai buvo politinis ekonominis centras, Žemaitijos sostinė.
1642 metais Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Raseiniuose įkurdino vienuolius dominikonus. XVIII amžiuje buvo pastatyta mūrinė baroko stiliaus bažnyčia ir vienuolynas.
XVII-XVIII amžiuje Raseinių kraštas pergyveno vidaus karą, gaisrus, badą ir marą, švedų antplūdžius, nusinešusius daugybę gyvybių.
1792 m. paskutinis Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Ariogalai ir Raseiniams suteikė atnaujinamąsias privilegijas, patvirtindamas Magdeburgo teises ir herbus.
1831 m. kovo mėn. Raseiniuose, anksčiausiai Lietuvoje, pakelta sukilimo vėliava.
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, 1918 m. lapkričio 13 d. susirinkę miesto gyventojai įkūrė savivaldą, pradėjo atstatyti karo nuniokotą kraštą. Raseinių apskrities miestai ir miesteliai augo, buvo statomos naujos bažnyčios ir mokyklos, pieninės, grindžiamos gatvės.
1934 m. buvusioje Raseinių m. turgaus aikštėje pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės paminklas, vėliau pavadintas "Žemaičiu", simbolizuojantis žemaičių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raseiniai, keletą kartų ėję iš rankų į rankas, buvo sudeginti ir sugriauti. Okupacijų metais kraštas skaudžiai nukentėjo, daug žmonių suimta, kalinta, nužudyta, ištremta.
Nors būta sunkumų, nepriteklių, miestas vėl pakilo: buvo statomi nauji pastatai, gausėjo gyventojų. Atgimimas tvirtai atėjo į Raseinius.
2003 m. miestas atšventė 750 metų jubiliejų. Raseinių miesto jubiliejaus proga pastatytas Nepriklausomybės gynėjų aikštėje Miesto laikrodis pradėjo skaičiuoti laiką.
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Raseinių rajono savivaldybė
Raseinių rajonas yra Kauno apskrities šiaurės vakarinėje dalyje, Žemaitijoje. Rajono centras – Raseiniai.
Raseinių rajono savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 42 363
Gyventojų tankumas - 27,4 žm./km²
Plotas - 1573 km²
Telefono kodas - 428
Savivaldybėje yra 2 miestai – Ariogala ir Raseiniai, 7 miesteliai – Betygala, Girkalnis, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė ir Žaiginys bei 590 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės:
* Raseiniai
* Ariogala
* Viduklė
* Girkalnis
* Nemakščiai
* Šiluva
* Norgėlai
* Betygala
* Paliepiai
* Gyliai
Raseinių rajono savivaldybės istorija
Nuo neatmenamų laikų Dubysos pakrantėse gyveno žmonės, tai liudija aukštai virš Dubysos slėnių išlikę, legendomis ir padavimais apipinti piliakalniai bei seniai pamiršti ir išnykę senkapiai.
1253 metais Lietuvos karalius Mindaugas savo raštuose pirmą kartą paminėjo Raseinius, Ariogalą, Betygalą ir Viduklę.
Yra daug padavimų apie Raseinių vietovardžio kilmę. Viename iš jų pasakojama, kad toje vietoje, kur šiandien stovi Raseinių miestas – istorinė Žemaičių sostinė, ant kalvos, po šimtamečiu ąžuolu, rusenusi šventoji ugnis. Todėl ši vieta buvo pavadinta Rusene, vėliau Raseine ir pagaliau Raseiniais.
Miestas ėmė augti nurimus karams su kryžiuočiais. 1416 m. Žemaičių krikšto metu buvo pastatytos pirmosios Romos katalikų bažnyčios Betygaloje, Ariogaloje, Viduklėje ir Raseiniuose.
XV a. Raseiniai tapo pavieto (krašto) centru. Nuo 1585 m. Raseiniai buvo nuolatine Žemaitijos seimelių posėdžių vieta, visos srities teismo įstaigų ir archyvo būstine, čia vykdavo bajorų suvažiavimai, kariuomenės pratybos ir pasirodymai. Raseiniai buvo politinis ekonominis centras, Žemaitijos sostinė.
1642 metais Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Raseiniuose įkurdino vienuolius dominikonus. XVIII amžiuje buvo pastatyta mūrinė baroko stiliaus bažnyčia ir vienuolynas.
XVII-XVIII amžiuje Raseinių kraštas pergyveno vidaus karą, gaisrus, badą ir marą, švedų antplūdžius, nusinešusius daugybę gyvybių.
1792 m. paskutinis Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Ariogalai ir Raseiniams suteikė atnaujinamąsias privilegijas, patvirtindamas Magdeburgo teises ir herbus.
1831 m. kovo mėn. Raseiniuose, anksčiausiai Lietuvoje, pakelta sukilimo vėliava.
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, 1918 m. lapkričio 13 d. susirinkę miesto gyventojai įkūrė savivaldą, pradėjo atstatyti karo nuniokotą kraštą. Raseinių apskrities miestai ir miesteliai augo, buvo statomos naujos bažnyčios ir mokyklos, pieninės, grindžiamos gatvės.
1934 m. buvusioje Raseinių m. turgaus aikštėje pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės paminklas, vėliau pavadintas "Žemaičiu", simbolizuojantis žemaičių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raseiniai, keletą kartų ėję iš rankų į rankas, buvo sudeginti ir sugriauti. Okupacijų metais kraštas skaudžiai nukentėjo, daug žmonių suimta, kalinta, nužudyta, ištremta.
Nors būta sunkumų, nepriteklių, miestas vėl pakilo: buvo statomi nauji pastatai, gausėjo gyventojų. Atgimimas tvirtai atėjo į Raseinius.
2003 m. miestas atšventė 750 metų jubiliejų. Raseinių miesto jubiliejaus proga pastatytas Nepriklausomybės gynėjų aikštėje Miesto laikrodis pradėjo skaičiuoti laiką.
Raseinių rajono naujienos
67-erių vyras sumušė jaunesnę sugyventinęPaskelbta: 05/24/2012 10:00 AM
Kengių kaime įvykusio šeimyninio konflikto metu 67-erių vyras sumušė girtą keturiolika metų jaunesnę sugyventinę.
Vagišiai susigundė kelio ženklaisPaskelbta: 05/24/2012 09:45 AM
Vagys net dvejuose Raseinių rajonui priklausančiuose keliuose nugvelbė 7 kelio ženklus ir metalines kelio atramas.
Kaip po smagios iškylos gamtoje neatsidurti ligoninėje?Paskelbta: 05/24/2012 08:00 AM
Atšilus orams skubame pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais: vykstame iškylauti, kepame kepsnius ant žarijų ir dengiame stalus gryname ore. Tačiau neretai iškyla gamtoje baigiasi ligoninėje.
