Sausio 16 d., Trečiadienis

Palangos miesto savivaldybė

» Savivaldybės   » Palangos miesto savivaldybė  

» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų įstaigos
» Medicinos įstaigos
» Savivaldybės įstaigos, įmonės



Palangos miesto savivaldybė


Palangos savivaldybė apima Palangos, Šventosios ir Būtingės gyvenvietes. Palangos miesto savivaldybė priklauso Klaipėdos apskričiai.

Palanga – Lietuvos miestas prie Baltijos jūros, Klaipėdos apskrityje, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos.

Palangos miesto savivaldybės statistika


Gyventojų skaičius - 15 367
Gyventojų tankumas - 194,5 žm./km²
Plotas - 79 km²
Telefono kodas - 460

Palangos savivaldybėje yra viena – Šventosios seniūnija.

Didžiausios gyvenvietės:
* Palanga
* Šventoji
* Būtingė

Palangos miesto savivaldybės istorija


Jūra įtakojo jau neolito laikotarpio ( IV - II tūkst. pr. Kr. ) Palangos apylinkėse gyvenusių žmonių dvasinę ir materialinę kultūrą bei prekybinius ryšius su kitomis tautomis.

Į Baltijos pakrantę išsilaipindavo ne tik užjūrio pirkliai bet ir užkariautojai. Pirmasis Palangos vardo paminėjimas labiau primena legendinį pasakojimą apie danų karaliaus Valdemaro I-jo kariuomenės išsilaipinimą Palangoje 1161 m. Tik 1253 m. Palanga paminėta Vokiečių ordino kronikose.

Istorijos raidoje užkariautojų buvo nemažai. Šių žemių gviešėsi vikingai, normanai, o XIII - XIV a. ne kartą šias žemes niokojo kryžiuočiai. Tik po Žalgirio mūšio (1410 m.) sudaryta Melno taikos sutartis ( 1422m.) nutraukė šio ordino invaziją į Lietuvą, o 1435.12.31 Bresto taikos sutartimi Palanga atitenka Lietuvai.

XIII - XVIII a. gyventojai vertėsi žvejyba, rinko jūros išmestą gintarą, prekiavo su Baltijos pakrantės miestais. Dažnai apsilankantys pirkliai savo prekes mainė į gintarą, medų, kailius. XVII a. rašytiniuose šaltiniuose užsimenama, kad Palangos ir Šventosios uostai sudarė konkurenciją Rygos, Liepojos ir kitiems uostams, nes prekės buvo parduodamos pigiau. Pasakojama, kad Rygos ir Liepojos uostų savininkų prašymu 1701 m. švedų laivynas sunaikino Palangos ir Šventosios uostus.

Po trečiojo Žečpospolitos padalinimo 1795 m. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Palanga priklausė Vilniaus gubernijai, kuri 1843 m. buvo pervardinta į Kauno guberniją. Nuo 1819 m. Palanga priklauso Kuršo gubernijai. 1824 m. caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius nusiperka Palangą. Grafų Tiškevičių indėlis į miestelio vystymą buvo akivaizdus. Buvo įkurtas parkas, pastatyti nauji dvaro rūmai, įrengtas uostas, pastatytas plytų fabrikas, įkurtas kurortas su gydyklomis, pastatyta nauja bažnyčia.

Po 1863 m. sukilimo prieš carizmą, Lietuvoje buvo uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis (1964-1904). Tuo metu per Palangą ėjo knygnešių keliai. Lietuviškos knygos buvo vežamos iš Karaliaučiaus krašto spaustuvių . Taip lietuviai slapta mokė savo vaikus rašyti ir skaityti gimtąja kalba.

Spaudos draudimo metais Palangoje pirmą kartą suvaidintas lietuviškas spektaklis "Amerika pirtyje" (1899 m.).

Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus Rusijos imperijai, ginčas dėl Palangos ir Šventosios teritorijų tuo metu vyko tarp Lietuvos ir Latvijos. Tik 1921 03 21 šios teritorijos buvo perduotos Lietuvai.

Istorijos audros kaip jūros bangos neaplenkė Baltijos pakrantės - tai 1940m. sovietų, 1941 vokiečių okupacijos. Praūžus karo audroms, 1945 m. sausio mėn. pabaigoje sovietų kariuomenei užėmus Lietuvą, įsigalėjo sovietinė valdžia.

Buvo nacionalizuotos privačios vilos, vasarnamiai ir jų vietoje steigiamos sanatorijos, poilsio namai. 1952 m. Palangai suteikus Respublikinio pavaldumo miesto teises, buvo sudaryti kurorto išplanavimo projektai. Kurorto poilsio ir gydymo bazės pritaikomos darbui ištisus metus. Miestas, išsaugojęs senas kurortines tradicijas nuo XIX a., tapo vienu populiariausių Baltijos pajūryje.

Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Palangos kurortas atvėrė naują istorijos puslapį. Palangoje vyksta nacionalizuotų pastatų ir žemių grąžinimas jų teisėtiems savininkams, privatizuojami poilsio namai ir viešbučiai. Statomos naujos, modernios privačios vilos, gerinama kurorto infrastruktūra. Stengiamasi poilsiautojams ir besigydantiesiems suteikti kuo daugiau papildomų paslaugų.

Naujienos


» Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
Paskelbta: 2019-01-15 08:35:07
Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos.



» Valakampiuose baigtas butų projektas „Rato 2“
Paskelbta: 2019-01-15 08:31:48
Sausio mėnesį baigiamas statyti ir visuomenei pristatomas 13 butų projektas „Rato 2“. Projekto autorių teigimu, būstai skirti žmonėms, svajojantiems apie įperkamus namus išskirtinėje sostinės vietoje, o pagrindinis projekto ypatumas – darna su aplinka.



» Per Europą ritasi pirmųjų BDAR sankcijų banga
Paskelbta: 2019-01-14 09:51:00
Prireikė daugiau nei pusmečio, kad 2018 m. pavasario pabaigoje įsigaliojęs ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) įrodytų buvęs priimtas ne tuščiai. Pirmieji asmens duomenų pažeidimai skaudžiai atsirūgo jau ne vienai įmonei Europoje.



» Medienos drožlių plokštės gamyklos statyboms – 54 mln. eurų paskola
Paskelbta: 2019-01-14 09:46:49
„Swedbank“ Lietuvoje suteikė dvi investicines paskolas 53,9 milijonų eurų sumai medienos drožlių plokštės gamyklos statyboms Akmenės LEZ. Abi paskolos yra ilgalaikės, skirtos gamyklos statybai, įrangos įsigijimui bei infrastruktūros diegimui.



» Ar pirksime centus iš Estijos?
Paskelbta: 2019-01-11 08:44:54
Smulkūs pinigai Lietuvoje nepraranda populiarumo: apskaičiuota, kad prekybos vietose mūsų šalies gyventojai grynaisiais pinigais atsiskaito du kartus dažniau negu Estijos.