Rugpjūčio 21 d., Antradienis

SEB: „Lėtesnė euro zonos plėtra metų pradžioje kol kas negąsdina“

Paskelbta: 2018-05-16 08:38:21, paimta iš www.verslosavaite.lt

Šių metų pradžioje išsivysčiusių pasaulio valstybių ūkio plėtra buvo lėtesnė, negu tikėtasi, tačiau dar per anksti daryti neigiamas išvadas apie ateitį, nes darbo rinkoje padėtis ir toliau gerėja, investicijos auga, tad gana sparti plėtra turėtų išlikti ir 2018, ir 2019 metais.
Šių metų pradžioje išsivysčiusių pasaulio valstybių ūkio plėtra buvo lėtesnė, negu tikėtasi, tačiau dar per anksti daryti neigiamas išvadas apie ateitį, nes darbo rinkoje padėtis ir toliau gerėja, investicijos auga, tad gana sparti plėtra turėtų išlikti ir 2018, ir 2019 metais.

Žinoma, jeigu neįvyks nenumatyti politiniai sprendimai, o įmonės ir valdžios sektorius neatidės investicinių planų. Vis dar išliekanti maža infliacija euro zonoje neskubina Europos Centrinio Banko (ECB) kelti palūkanų normų, tad pirmą kartą pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą 0,25 proc. punkto bankas padidins tik 2019 metų rugsėjį.

Nors prognozuojamas mažesnis negu anksčiau Latvijos ekonomikos augimas, Lietuva vis vien šiemet pagal ūkio plėtrą nusileis mūsų Baltijos sesėms daugiausia dėl lėtesnio vartojimo masto augimo. Tai atskleidė trečiadienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

„Palikome tas pačias Lietuvos ir Estijos ekonomikų plėtros 2018 metų prognozes (atitinkamai 3,2 ir 3,5 proc.), tačiau sumažinome šių metų Latvijos BVP prognozę nuo 4,1 iki 3,7 proc., o 2019 metais – nuo 3,7 iki 3,5 procento. Pagrindinės kuklesnio tikėtino augimo priežastys – pradėtas trečio didžiausio Latvijoje banko „ABLV bank“ likvidavimas ir kitų bankų mažinama paslaugų nerezidentams apimtis, dėl ko mažės finansų sektoriaus sukurta bendra pridėtinė vertė.

Be to, Latvija vis dar jaučia mažesnių Rusijos krovinių srautų per uostus pasekmes. Tiesa, vartojimas sparčiai auga ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje dėl mažėjančio nedarbo ir nuo šių metų įsigaliojusių mokesčių pokyčių. Lietuvoje ekonomikos augimas yra daugmaž subalansuotas. Daugiausia jį skatins didesnės privataus kapitalo ir valstybės bendrovių investicijos“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

SEB grupės ekonomistai 0,1 proc. punkto (iki 2,4 proc.) sumažino euro zonos ekonomikos plėtros 2018 metų prognozę. Kitąmet tikimasi 2,3 proc. ūkio plėtros. Šių metų pradžios ekonominiai rodikliai nuvylė, tačiau nemažą įtaką lėtesniam augimui darė vienkartiniai veiksniai, tokie kaip nepalankūs šalti orai vasarį ir kovą. Be to, dėl metų pradžioje sustiprėjusio euro ir atsiradusio nerimo dėl įsiplieskiančių prekybos karų sumenko eksportuotojų lūkesčiai. Visgi nedarbas regione ir toliau mažėja: 2018 metais euro zonoje vidutinis nedarbas bus 8,4 proc., o 2019 metais – 7,9 procento.

Su kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi susiduria beveik visos euro zonos valstybės. Tą rodo ir verslo atstovų apklausos, nes darbuotojų trūkumas pagal aktualumą pirmą kartą apklausų istorijoje prilygsta nepakankamos prekių ir paslaugų paklausos problemai. Tačiau darbuotojų atlyginimų augimas euro zonoje vis dar neįsibėgėja, tad ir infliacija regione yra gana nedidelė. Lėtesnis, negu tikėtasi, pajamų didėjimas lemia tai, kad ir euro zonos gyventojų vartojimo mastas didėja saikingai.

Beje, euro zonos valstybės aštuntus iš eilės metus mažino biudžetų deficitą, bet daugėja požymių, kad šalys gali imti vėl labiau išlaidauti, o tai bent trumpuoju laikotarpiu skatintų ekonomikų plėtrą.

Maža infliacija euro zonoje yra ECB galvos skausmas, verčiantis neskubėti atitraukti skatinamosios pinigų politikos priemonių. SEB grupės analitikai prognozuoja, kad ECB sumažins išplėstinės turto pirkimo programos apimtį iki 15 mlrd. eurų per mėnesį ir ją galutinai nutrauks paskutinį šių metų mėnesį. Palūkanų norma už ECB laikomus indėlius bus padidinta iki -0,25 proc. ateinančių metų birželį, o bazinė palūkanų norma veikiausiai bus pakelta iki 0,25 proc. tik kitų metų rugsėjį.

SEB valiutų analitikai sumažino euro ir JAV dolerio santykio prognozę ir tikisi, kad euras kainuos 1,2 JAV dolerio 2018 metų pabaigoje. Santykio prognozė pabloginta dėl lėtesnio negu anksčiau prognozuojamo ECB palūkanų normų didinimo.

Šiemet tikimasi dar trijų palūkanų normų didinimo etapų

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad JAV Federalinis rezervų bankas (FED) šiais metais dar didins bazinę palūkanų normą tris kartus – iki 2,5 procento, o kitąmet – du kartus – iki 3 procentų. Priešingai negu euro zonoje, infliacija JAV yra daug didesnė (vidutinė bazinė infliacija 2018 metais bus 2 proc., o 2019 metais – 2,2 procento) ir sudaro sąlygas FED pateisinti ryžtingus veiksmus, juolab kad prognozuojamas vidutinis nedarbo lygis šiemet mažės iki 3,8 proc., tad darbo rinkoje darbuotojų vis labiau trūks. Tai turėtų skatinti algų didėjimą.

JAV ekonomika pirmą ketvirtį augo lėčiau, negu planuota, tačiau SEB ekonomistai paliko nepakeistą 2,8 proc. šiemet ir 2,5 proc. kitąmet ūkio plėtros prognozę. Mažėjantis bedarbių skaičius, mokesčių reforma ir augančios investicijos bus pagrindiniai veiksniai, darantys didžiausią įtaką gana sparčiam ekonomikos augimui.

Dėl mokesčių reformos JAV BVP augs 0,3–0,4 proc. punkto sparčiau negu iki jos, tačiau dėl to sparčiai didės šalies biudžeto deficitas ir skola. Galima priminti, kad šis ekonomikos augimas pagal trukmę JAV jau yra antras pokario istorijoje, tad išlaidavimas tokiu ekonominio ciklo metu atneš daugiau žalos negu naudos.

Pastaraisiais mėnesiais JAV prezidentas D. Trumpas savo dėmesį nukreipė nuo vidaus į išorės politikos reikalus ir sukėlė griausmingą reakciją tarptautiniu mastu dėl protekcionizmo skatinimo. Visgi tikimasi, kad JAV gali išvengti akivaizdžių prekybos karų su pagrindinėmis prekybos partnerėmis visiems sušvelninus savo pozicijas.

Švedijoje būstų kainos stabilizavosi

Gyvenamojo būsto kainų smukimas Švedijoje sustojo ir dabar vidutinė kaina yra maždaug 7 proc. mažesnė, palyginti su kainų piku praėjusių metų rugpjūtį. Pastaruoju metu taip pat truputį pagerėjo ir gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Švedijoje, todėl galima prognozuoti, kad bent šiais metais kainos liks panašios ar net truputį paaugs.

Dėl sumažėjusių būsto kainų ir neaiškios nekilnojamojo turto rinkos ateities šiemet šalyje bus pradėta statyti maždaug ketvirtadaliu mažiau būstų negu praėjusiais metais. Beje, Švedijos gyventojai susidūrė ir su kita problema – Švedijos krona smarkiai susilpnėjo kitų valiutų atžvilgiu, todėl pabrangino prekes iš užsienio ir sulėtėjo vartojimo augimas.

Tiesa, tikimasi, kad Švedijos krona po gegužės pradžioje pasiekto dugno turėtų stiprėti euro atžvilgiu.

Prognozuojama kukli Rusijos ekonomikos plėtra

SEB ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiemet turėtų augti 1,8, o kitąmet – 2,2 procento. Tai gana kukli plėtra, palyginti su didžiausiomis išsivysčiusiomis valstybėmis.

Žinoma, sparčiai brangstanti nafta (SEB žaliavų analitikai tikisi, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina 2018 metais bus 75, o 2019 metais 85 JAV doleriai už barelį) atveria duris didesniam išlaidavimui ir ekonomikos skatinimui.

Ekonomikos plėtra artimiausiu metu priklausys nuo to, ar perrinktas Rusijos prezidentas V. Putinas, jausdamasis saugus dėl savo ateities šešerius metus, imsis aktyvesnių veiksmų, norėdamas reformuoti vis labiau nuo kitų šalių pagal plėtrą atsiliekančią šalį.

Verslosavaite.lt