Spalio 21 d., Šeštadienis

Rinkoje daugiau abejonių, ar būstas toliau brangs

Paskelbta: 2017-10-11 08:50:41, paimta iš www.verslosavaite.lt

Vis garsėjančios diskusijos ir perspėjimai apie kaistančią nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje padidino gyventojų abejones dėl tolesnio būsto brangimo galimybių.
Vis garsėjančios diskusijos ir perspėjimai apie kaistančią nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje padidino gyventojų abejones dėl tolesnio būsto brangimo galimybių.

SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad per ketvirtį nuo 58 iki 54 proc. sumažėjo apklaustųjų, galvojančių, kad būsto kaina per artimiausius 12 mėnesių Lietuvoje didės. Manančiųjų, kad būsto kaina mažės, padaugėjo ne itin – nuo 8 iki 9 procentų.

Labiausiai išaugo neapsisprendusių žmonių dalis – 18 proc. apklaustų asmenų neturi nuomonės, kaip keisis būsto kaina artimiausiu metu ir tai yra didžiausia neapsisprendusiųjų dalis nuo 2012 metų.

Praėjusį ketvirtį lūkesčiai dėl būsto brangimo labiausiai sumažėjo Vilniaus apskrityje. Čia 61 proc., arba 7 proc. punktais mažiau, gyventojų tikisi gyvenamojo būsto kainos augimo. Tiesa, manančiųjų, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių mažės, vis dar nėra daug – vos 8 procentai.

Kaip ir visoje Lietuvoje, išaugo neapsisprendusiųjų dalis, tad žmonės ima abejoti, ar būsto kaina Vilniaus mieste didėja ne per ilgai ir ar ne laikas kainai atsikvėpti. Kauno regione manančių, kad būsto kaina šalyje didės, praėjusį ketvirtį buvo 48 proc. apklaustųjų, o jų dalis per ketvirtį beveik nepakito, tad panašu, kad gyventojų nuotaikos Kaune nesikeitė.

Rinkos dalyvių lūkesčiai daro didelę įtaką būsto kainų pokyčiams ir dažnai pernelyg įkaitina pačią rinką suteikdami per dideles iliuzijas dėl ateities. Pastarasis būsto kainų augimo lūkesčių atoslūgis visgi patvirtina, kad gyventojai mūsų šalyje nėra pametę galvų ir reaguoja į rinkoje stebimus ženklus.

Registrų centro duomenimis, butų pardavimo sandorių Lietuvoje trečią ketvirtį sudaryta 5,4 proc. mažiau negu tą patį laikotarpį prieš metus. Vilniuje naujų butų nupirkta 6 proc. mažiau negu prieš metus, o jų pasiūla padidėjo. Tokie pokyčiai siunčia visuomenei signalą, kad NT sandorių rinkoje atėjo laikas bent trumpam atsikvėpti.

Įmonės „Ober-Haus“ duomenimis, rugsėjo mėnesį vidutinės butų kainos Vilniuje buvo 4,6 proc., o Kaune – 4,5 procento didesnės negu prieš metus. Tikėtina, kad artimiausiais ketvirčiais butų kainos augs šiek tiek lėčiau, tačiau apie galimą jų smukimą kalbėti dar per anksti. Dėl prognozuojamos gana sparčios Lietuvos ekonomikos plėtros 2018 metais darbo užmokestis šalyje turėtų vidutiniškai didėti 7 proc., tad augančios žmonių pajamos darys įtaką ir NT kainos augimui.

Beje, ateities sandoriai rodo, kad 3 mėn. EURIBOR palūkanų norma bus teigiama tik 2019 metų pabaigoje, tačiau tikrai realu, kad jei neatsiras naujų kliūčių euro zonos ūkio plėtrai, tarpbankinės palūkanos gali augti sparčiau negu tikimasi dabar. Finansinių įstaigų išduotų būsto paskolų portfelis kol kas auga stabiliu tempu – rugpjūtį metinis pokytis buvo 7,9 proc. didesnis negu prieš metus.

Lietuvos NT rinkos dalyviai vis atidžiau seka naujienas iš Švedijos gyvenamojo būsto rinkos, kuri pastaraisiais metais stipriai užkaito, todėl ekspertai vis labiau nerimauja, ar pavyks centriniam bankui ir visai finansų rinkai suvaldyti situaciją ir išvengti nemalonių padarinių. SEB banko Švedijoje rugsėjį atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad vis dar 66 proc. apklaustųjų šalyje ir 60 proc. Stokholme galvoja, kad gyvenamojo būsto kaina per artimiausius metus didės. Tiesa, pastaruoju metu daugėja manančių, kad būsto kaina mažės ir panašu, kad gyventojų lūkesčiai turėtų prastėti daugiausia dėl centrinio banko ruošiamų griežtesnių reikalavimų besiskolinantiems asmenims. Butų kaina Stokholme beveik nepakito nuo pavasario, o per metus padidėjo 5,7 procento.

Artimiausią ketvirtį Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių, matyt, dar truputį sumažės, o neturinčių nuomonės dėl kainų pokyčių liks istoriškai daug, jeigu rinkoje dominuos neutralios ar net atsargios žinutės apie nekilnojamojo turto rinkos vystymąsi šalyje. Visgi, jei mūsų ūkio plėtra 2018 metais liks arti ar net aukščiau 3 proc., o vidutinis darbo užmokestis šalyje augs 7 proc., būsto kaina augs, tik kiek lėčiau negu pastaruosius dvejus metus.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą rugsėjo mėnesį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1021 15–74 metų amžiaus gyventojų 110 šalies vietovių.