Gruodžio 12 d., Antradienis

Pagal kainų augimą jau pirmaujame Europoje. Kas toliau?

Paskelbta: 2017-10-10 08:06:30, paimta iš www.verslosavaite.lt

Vis aukščiau kylanti ir beveik 5 proc. atžymą pasiekusi infliacijos kreivė gali ne juokais išgąsdinti – pagal šį rodiklį Lietuva užtikrintai lyderiauja visoje Europoje. Vis tik norėtųsi nuraminti: kainų augimo pikas jau pasiektas, vėliau šiemet ir kitąmet kainų augimas turėtų sulėtėti.
Vis aukščiau kylanti ir beveik 5 proc. atžymą pasiekusi infliacijos kreivė gali ne juokais išgąsdinti – pagal šį rodiklį Lietuva užtikrintai lyderiauja visoje Europoje. Vis tik norėtųsi nuraminti: kainų augimo pikas jau pasiektas, vėliau šiemet ir kitąmet kainų augimas turėtų sulėtėti.

Pastebimai brango paslaugos ir maistas

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo mėnesį metinė infliacija Lietuvoje paaugo iki 4,8 proc. Tarp pagrindinių priežasčių, stūmusių šį rodiklį aukštyn, – pastebimai padidėjusios paslaugų kainos. Vidutiniškai jos augo 6 proc., tačiau atskiruose šio sektoriaus segmentuose augimas buvo dar didesnis.

Pavyzdžiui, restoranuose kainos pakilo net 10 proc. – jas didino ir panašiai augę atlyginimai ir brangę maisto produktai.

Tarp jų labiausiai – 12 proc. – pabrango pieno produktai, o, pavyzdžiui, sviesto kaina išaugo net trečdaliu. Šiemet pieno produktų kainas į priekį stumia tarptautiniai paklausos ir pasiūlos veiksniai. Po to, kai 2015 m. ES buvo panaikintos pieno kvotos, ūkininkai pradėjo gaminti daugiau pieno, o tai kirto per pieno kainas.

Kritusios pieno kainos išstūmė iš rinkos nemažą dalį ūkininkų. Sumažėjus ūkių skaičiui ir pasiūlai, šiemet jau turime priešingą situaciją – kainos ėmė kilti aukštyn. Šį rugsėjį pieno supirkimo kainos Lietuvoje buvo beveik 50 proc. didesnės nei prieš metus. Tai reiškia, kad nuostoliai, atsirandantys dėl kainų svyravimo, pasiskirsto visoje tiekimo grandinėje – dalį jų prisiima gamybininkas, dalį prekybininkas, ir tik dalis jų perkeliama vartotojui.

Alkoholio kainos jau pralenkė Europą

Prie kainų augimo rugsėjį prisidėjo ir per metus pabrangę degalai. Nors jų kainos šiemet yra pakankamai stabilios – litro 95 benzino kaina šiemet svyruoja tarp 1,10 ir 1,15 euro – pernai tuo pačiu metu degalai kainavo pigiau. Prie energetinių išteklių kainų augimo prisidėjo ir pabrangęs šildymas bei dujos. Kita vertus, elektros energija šiemet yra pigesnė nei pernai.

Lietuvoje sparčiai augančios prekių ir paslaugų kainos vejasi kainų lygį Europos valstybėse. Bendras kainų lygis Lietuvoje sudaro 60 proc. europinio vidurkio. Paslaugų kainos sudaro apie 50 proc. vidurkio, įvairių prekių kainos – apie 80 proc. Tačiau pagal alkoholio kainas ES vidurkį Lietuva jau pralenkė. Alkoholio kainas šiemet smarkiai išpūtė nuo kovo mėn. padidėję akcizai.

Prognozė: kainų augimas stabtelės

Žiūrint į kitus metus, mažai kas prognozuoja drastišką naftos ar kitų energetinių išteklių brangimą. Maisto kainų didėjimas irgi nebus toks didelis – išaugus pieno supirkimo kainai, atsiranda daugiau jį siūlančių ūkių, o tai ilgainiui didina pasiūlą ir mažina kainas.

Tačiau paslaugų kainų augimas neturėtų mažinti tempo. Atsigaunant pasaulio ekonomikai ir ypač euro zonai, paklausa lietuviškiems produktams ir paslaugoms tik didės. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonėms reikės daugiau darbo jėgos. Tai reiškia tik viena – atlyginimų augimui sustoti nėra jokių priežasčių. Kylant atlyginimams neišvengiamai į viršų stiebsis ir paslaugų kainos.

Vis tik metų pabaigoje jau turėtume matyti kiek lėtesnį kainų augimą. O kitąmet infliacija turėtų nukristi iki maždaug 3 proc.