Spalio 21 d., Šeštadienis

Kas kaltas dėl šlamšto elektroninio pašto dėžutėse?

Paskelbta: 2017-08-10 08:47:06, paimta iš www.verslosavaite.lt

Dėl netvarkos pašto dėžutėje dažnas skuba kaltinti reklaminių laiškų siuntėjus, tačiau retas susimąsto, kad viso to kaltininkas gali būti pats laiškų gavėjas.
Dėl netvarkos pašto dėžutėje dažnas skuba kaltinti reklaminių laiškų siuntėjus, tačiau retas susimąsto, kad viso to kaltininkas gali būti pats laiškų gavėjas.

Ar tikrai vadinamasis „šlamštas“ akimirksniu savavališkai užpildo pašto dėžutes ir ar tų laiškų taip sunku atsikratyti, nusprendė asmeniškai išbandyti Valdemaras Kovalevskis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokato padėjėjas.

Prisivilioti reklamą – ne taip lengva

Beveik mėnesį trukusiam eksperimentui advokato padėjėjas Valdemaras Kovalevskis specialiai sukūrė naują pašto dėžutę vienoje iš nemokamai elektroninio pašto paslaugas teikiančių platformų, į kurią stengėsi pritraukti kuo daugiau reklaminių pranešimų – užsisakinėjo naujienlaiškius įvairias paslaugas ir prekes siūlančių bendrovių tinklalapiuose. Į eksperimentą pakliuvo dauguma į fizinius vartotojus nukreiptų Lietuvos bendrovių, pradedant elektroninėmis parduotuvėmis, prekybos centrais, vaistinėmis, baigiant kelionių organizatoriais, grožio salonais, degalinių tinklais.

„Dažnai galvojame, kad įvairūs pasiūlymai, naujienlaiškiai siunčiami prieš mūsų valią, tačiau didžioji dalis informacijos mus pasiekia, nes tam davėme sutikimą. Tam ir buvo skirtas šis eksperimentas – pagrįsti ar paneigti susijusius mitus. Paaiškėjo, kad specialiai siekiant pritraukti didelį kiekį naujienlaiškių, reikia ne taip mažai laiko ir pastangų“, – pasakoja V. Kovalevskis.

V. Kovalevskio teigimu, iš viso eksperimento pradžioje pavyko naujienlaiškius užsisakyti iš daugiau nei 50 tinklalapių, o per artimiausias dvi savaites pašto dėžutę papildė 196 laiškai – 26 jų buvo automatiškai priskirti į pagrindinę dėžutę, 128 nukeliavo į reklamų skyrelį, o 42 – tiesiai į šlamštą.

Asmens duomenų tvarkymui griežtesni reikalavimai

Skirtingų bendrovių tinklalapiuose registracijų formos stipriai skiriasi – kai kur pakanka suvesti tik elektroninio pašto adresą, kai kur reikia susikurti paskyrą su slaptažodžiu, kad vėliau būtų galima prisijungti. Pasitaikė ir tokių formų, kai papildomai buvo reikalaujama pateikti nemažai asmeninės informacijos kaip gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, gimimo datą. Beveik kaskart registruojantis buvo prašoma pažymėti kelis laukelius – sutikimą su taisyklėmis ir sutikimą gauti naujienlaiškius.

„Reikalavimai dėl asmens duomenų tvarkymo nuolat griežtėja, todėl įmonės privalo užtikrinti, kad tokie sutikimai būtų duodami laisva valia, taip pat jie turi būti konkretūs, nedviprasmiški. Jei anksčiau visi „reikiami“ langeliai būdavo automatiškai pažymėti, šiandien tokia praktika nebetaikoma“, – pastebi V. Kovalevskis.

Tiesa, eksperimento metu pasitaikė ir neatitikimų teisės aktams – kelių bendrovių puslapiuose nepavyko rasti aktualių taisyklių. Tai reiškia, kad užsisakydami naujienlaiškius vartotojai sutinka su sąlygomis, su kuriomis net neturi galimybės susipažinti.

Po registracijos formos užpildymo interneto puslapyje, dažniausiai reikėdavo pakartotinai patvirtinti naujienlaiškių užsisakymą spustelėjus nuorodą į pašto dėžutę atsiųstame laiške. Kovalevskio teigimu, viena vertus, tokie žingsniai apsunkina aktualios informacijos užsisakymą, kita vertus, užkerta kelią vartotojui užsisakyti naujienlaiškius netyčia ar neapgalvojus, o taip pat kam nors piktavališkai naudoti kito žmogaus elektroninį pašto adresą.

Laiškus filtruoja elektroninis paštas

Pirmąsias dienas po naujienlaiškių užsisakymo patvirtinimo buvo stebėtinai ramu – V. Kovalevskis pasakoja, kad net suabejojo, ar tinkamai užpildė visas formas, kad taip lauktas laiškų antplūdis nepasitvirtino. Tačiau iš pradžių tuščia buvo tik pagrindinė elektroninio pašto dėžutė – reklamos ir šlamšto skyrelis kasdien pildėsi vis intensyviau.

„Per dieną vidutiniškai sulaukdavau apie 14 laiškų. Kur kas ramesni savaitgaliai, kai per dieną sulaukiau 6-7 laiškų, o dėžutė kaip matant reklamomis užsipildydavo antradieniais – tądien sulaukdavau net apie 20 skirtingų laiškų“, – pasakoja V. Kovalevskis. Tiesa, į pagrindinę pašto dėžutę pakliuvo tik mažoji dalis visų pranešimų, todėl dauguma laiškų, specialiai jų neieškant, pašto dėžutėje taip ir liktų nepastebėti reklamos ar šlamšto skyreliuose.

V. Kovalevskis atkreipia dėmesį, kad elektroniniame pašte reklamos skyrelio viršuje visada papildomai pateikiami ir keli reklaminiai skelbimai, kurių dėžutės savininkas neužsisakė – nors pastarieji labai panašūs į kitus laiškus, jie išskirti papildomu apvadu su paaiškinimu „skelbimas“ – tai savotiška kaina už nemokamos pašto dėžutės naudojimą, tačiau to nežinančiam eiliniam vartotojui gali pasirodyti, kad jis gauna nepageidaujamus naujienlaiškius be jo sutikimo.

Reklamų atsisakymas užtrunka

Eiliniam vartotojui naujienlaiškių užsakymas tarsi vyksta nepastebimai – pateikiame duomenis dalyvaudami lojalumo programose, įvairiose loterijose, pildydami anketas, užsisakydami prekes internetu ir kita. Tuo tarpu didžiausias galvos skausmas yra būtent naujienlaiškių atsisakymas, kuris atrodo sudėtingas ir reikalaujantis daug laiko ir pastangų.

„Vykdydamas eksperimentą didžiausią dėmesį skyriau būtent paskutiniam žingsniui – tai naujienlaiškių atsisakymui. Buvo tikrai įdomu patikrinti, kaip vyksta procesas, kokios formos pateikiamos, galiausiai, ar reklamos siuntėjai laikosi duoto žodžio nebesiųsti nepageidaujamos informacijos“, – pasakoja V. Kovalevskis.

Daugumos naujienlaiškių, atkeliavusių į pašto dėžutę, pabaigoje buvo aktyvios nuorodos dėl naujienlaiškių prenumeratos atsisakymo. Čia panašumai ir baigiasi, nes vieniems paslaugų teikėjams ir prekių pardavėjams pakako kartą spustelėti atsisakymo mygtuką ir įsijungusi nuoroda informuodavo apie sėkmingą atsisakymo procesą, tačiau kitais atvejais procesas buvo kur kas sudėtingesnis.

Sukurti naują pašto dėžutę paprasčiau nei išvalyti seną

Pasitaikė nemažai atvejų, kad naujienlaiškių siuntėjai reikalavo prisijungti prie sistemos – suvesti elektroninio pašto adresą ir slaptažodį, kiti uždavė papildomų klausimų – prašė leisti „pasitaisyti“ ir patikslinti, kokie naujienlaiškiai galėtų dominti adresatą, papildomai prašė nurodyti naujienlaiškių atsisakymo priežastį ir kita, o galutinai atsisakyti visų naujienlaiškių leido tik paskutiniame žingsnyje.

V. Kovalevskis pastebi, jog jei šie klausimai užduodami tam, kad būtų tobulinamas naujienlaiškių turinys ir forma, tokia praktika sveikintina, tačiau jei tai daroma siekiant tik apsunkinti procesą vartotojui, taip elgtis nereikėtų. „Įstatymai dėl asmens duomenų tvarkymo numato, kad vartotojas bet kuriuo metu turi turėti galimybę atšaukti savo duotą sutikimą tvarkyti jo duomenis, o toks atšaukimas negali lemti kokios nors žalos vartotojui“, – pabrėžia V. Kovalevskis.

Tiesa, pasitaikė tokių naujienlaiškių, kurių formoje nebuvo aktyvios nuorodos dėl prenumeratos atsisakymo arba tos nuorodos buvo neveiksnios, todėl reikėjo atskirai rankiniu būdu rašyti laišką su prašymu daugiau naujienų nebesiųsti.

Būtent dėl pastarųjų vėliau ir kilo daugiausiai problemų, nes automatines atsisakymo formas turinčios bendrovės po prenumeratos atsisakymo iš karto nustojo siųsti laiškus, o toms, kurios tokių sistemų neturėjo, dažnai reikėjo rašyti ir antrą, ir trečią kartą, kol galiausiai pavyko pašto dėžutę išvalyti nuo nepageidaujamų laiškų.

„Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmuo, norėdamas nesutikti su jo duomenų tvarkymu, turi informuoti duomenų valdytoją asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, iš pirmo žvilgsnio pranešimas dėl asmens duomenų tvarkymo el. paštu, o ne naudojant automatines atsisakymo formas, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Tačiau duomenų valdytojo neveikimas, dėl kurio asmuo turi rašyti kelis laiškus, galėtų būti laikomas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimu“, – pastebi V. Kovalevskis.

Be to, kitąmet įsigalios nauji Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai, pagal kuriuos atšaukti sutikimą turi būti taip pat lengva kaip ir jį duoti. V. Kovalevskio teigimu, manytina, kad tokia praktika, kai naujienlaiškių atsisakymas reikalauja papildomų sutikimo atšaukimą apsunkinančių pastangų, prieštarauja kitais metais įsigaliojančio reglamento reikalavimams.

Pasak V. Kovalevskio, eksperimentas parodė, kad, ne visų duomenų valdytojų veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus, tokiu būdu pažeidžiamos duomenų subjektų teisės. Be to, tik maža dalis duomenų valdytojų yra pilnai ar iš dalies pasiruošę naujam nuo kitų metų įsigaliosiančiam Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui. Verta paminėti, kad, jeigu nepavyksta atsisakyti naujienlaiškių arba jie gaunami jau po atsisakymo, reikėtų kreiptis su skundu į Asmens duomenų inspekciją.

Eksperimento pabaigoje kilo net mintis, kad tam tikrais atvejais, jei pašto dėžutė tikrai sulaukia daug anksčiau užprenumeruotų naujienų, gali būti lengviau tiesiog susikurti naują pašto dėžutę nei bandyti „išvalyti“ senąją.

Verslosavaite.lt