Spalio 21 d., Šeštadienis

Besikeičiantis investuotojo portretas: investuoja daugiau, bet saugiau

Paskelbta: 2017-10-06 14:30:37, paimta iš www.verslosavaite.lt

Augant gyventojų pajamoms, o indėlių palūkanoms išliekant minimaliame lygyje, vis didesnė dalis gyventojų ieško kitų galimybių „įdarbinti“ pinigus ir turimas lėšas investuoja.
Augant gyventojų pajamoms, o indėlių palūkanoms išliekant minimaliame lygyje, vis didesnė dalis gyventojų ieško kitų galimybių „įdarbinti“ pinigus ir turimas lėšas investuoja.

Tiesa, kaip pastebi „Swedbank“ ekspertai, gyventojai išmoko prieš dešimtmetį vykusios krizės pamokas – investuoja racionaliau ir renkasi mažiau rizikingus sprendimus.

„Jeigu palygintume investavimo tendencijas 2007-aisiais ir 2017-aisiais, pamatytume didžiulių skirtumų. Prieš dešimtmetį gyventojai lėšas nukreipdavo į itin rizikingas kryptis, tikėdamiesi greitos ir itin didelės grąžos iš savo investicijų. Investuotojai lengvai susigundydavo didelių grąžų pažadais ir nuvertindavo rizikos faktorių“, – sako „Swedbank“ Pensijų ir investavimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.

Pasak jo, dabartinis investuotojo paveikslas pasikeitęs. Investuotojai yra pasimokę iš krizės arba susipažinę su kitų investuotojų skaudžiomis patirtimis. Todėl šiandien jie ieško saugesnių, kad ir mažesnę grąžą garantuojančių investicijų, o vidutinis 4 proc. dydžio metinis pelningumas daugelio yra vertinamas kaip pakankamas.

Renkasi valdomus sprendimus

„Swedbank“ investavimo ekspertas išskiria keletą investavimo tendencijų, ryškiausia iš jų – investuotojų noras rinktis investavimo specialistų valdomus sprendimus.

„Pastebime, kad klientai vis dažniau renkasi investuoti ne į atskirą pavienį produktą, pavyzdžiui, konkrečios įmonės akcijas ar aukso rinką, bet ieško labiau valdomo sprendimo, kuris atitiktų jų mažesnės rizikos apetitą. Pastaruoju metu ypač populiarėja akcijų fondų fondai – jie siūlo aukštą investicijų diversifikaciją ir sumažina galimus vertės svyravimus, tad yra saugesnė investicija“, – komentuoja L. Grinevičius.

Be to, ekspertas pastebi, kad patirties investavime neturintys gyventojai vis dažniau pasikliauna profesionalais, tariasi su jais dėl investavimo krypčių, atsižvelgia į patarimus. „Tai yra sveikintina tendencija, nes paprastiems žmonėms, kurie kasdien neseka finansų rinkų, gali trūkti informacijos, kad jie galėtų priimti teisingus sprendimus. Todėl investicinį portfelį jie patiki valdyti ekspertams“, – sako L. Grinevičius.

Rizikuojantys – tikisi didesnės grąžos

„Swedbank“ atstovas skaičiuoja, kad nors didžioji dalis šalies gyventojų renkasi saugesnes investicijas, susidomėjimas rizikingesnėmis investavimo alternatyvomis taip pat auga.

„Daugiau laisvų lėšų turintys šalies gyventojai kaip prioritetinę investavimo kryptį vis dar renkasi nekilnojamą turtą, tikėdamiesi uždirbti arba iš nuomos, arba iš turto vertės prieaugio. Tai – pakankamai rizikinga sritis investicijai, nes NT sandorių ir nuomos kainos sunkiai prognozuojamos, yra labai veikiamos paklausos ir pasiūlos santykio bei lūkesčių, tad uždarbis nebūtinai yra garantuotas“, – aiškina Swedbank“ Pensijų ir investavimo produktų valdymo departamento direktorius.

Anot jo, taip pat auga investuojančiųjų į įmonių akcijas skaičius ir šiai investavimo sričiai skiriamų lėšų dalis. Kadangi akcijų pasiūla vietos rinkoje nėra plati, dažnas renkasi investuoti užsienyje – įsigyja tokių garsių pasaulinių kompanijų, kaip „Apple“, „Facebook“, „Google“ ar kitų gerai žinomų įmonių akcijų. Tokios investicijos jau yra rizikingesnės, nes sunkiau prognozuoti šių įmonių tolimesnį akcijų kursą, ypač žinant, kad dalies bendrovių akcijų kaina yra paremta ne tik finansiniais rezultatais, bet ir aukštais lūkesčiais. Todėl į jas investuojantys gyventojai turi visuomet pasverti riziką.

Didesnį rizikingumą L. Grinevičius įžvelgia ir madingose naujose investavimo srityse. Viena tokių – tai kriptovaliutos. „Pastaraisiais metais buvo fiksuojamas didžiulis kriptovaliutų vertės augimas. Tačiau neseniai įvykusios vertės korekcijos, kai akimirksniu šių valiutų vertė smuktelėjo dešimtis kartų, atskleidžia, jog tokios mados gali būti labai rizikingos. Investuojantys į tokias naujoves turėtų sau užduoti klausimą – kas nutiktų, jei šiai investicijai skirtų lėšų netekčiau, ar galiu toleruoti tokią aukštą riziką“, – pataria „Swedbank“ ekspertas.

5 pirmieji žingsniai galvojantiems apie investavimą

Prieš imdamiesi investavimo, gyventojai pirmiausia turėtų pasirūpinti trimis baziniais finansinio saugumo sprendimais. Visų pirma jie turėtų turėti gyvybės ir turto draudimą, kurie užtikrintų šeimos pajamas nutikus netikėtiems įvykiams. Taip pat pasirūpinti kaupimu II bei III pensijų pakopose, kurie garantuotų orią senatvę. Ir galiausiai atsidėti finansinį rezervą – rekomenduojama turėti pusės metų atlyginimo dydžio santaupų, kuriomis prireikus galėtų laisvai disponuoti. Tik atlikus šiuos veiksmus, derėtų pradėti galvoti apie investavimą.

Antrasis žingsnis – teisingai pasverti savo finansines galimybes. Labai dažnai gyventojai investicijoms skiria visas laisvas lėšas, manydami, kad jų neprireiks. „Tai – klaida, ir mes neretai pastebime, kad gyventojams prisireikia jas atsiimti nepaisant to, kad rinkoje tuo metu gali būti nepalankus metas nutraukti investavimą. Todėl priimdami sprendimą investuoti neskirkite tam visų turimų santaupų. Būtina pasilikti jau minėtą finansinį rezervą, kad staiga praradus darbą ar prireikus pinigų nenumatytoms reikmėms, nereikėtų parduoti dalies ar visų savo investicijų“, – komentuoja „Swedbank“ ekspertas.

Būtina nusistatyti realius lūkesčius. „Swedbank“ finansų konsultantams tenka susidurti su klientais, kurie iš investavimo tikisi greitos ir didelės 15-20 proc. per metus siekiančios grąžos. Tačiau reikia žinoti, kad tokią didelę grąžą gali generuoti tik itin rizikingi finansiniai sprendimai, o ši rizika taip pat reiškia, kad galima patirti ir tokius pačius ar bet didesnius nuostolius.

Pasak L. Grinevičiaus, dar vienas svarbus patarimas – pasirinkus ilgalaikes investicijas, nereikėtų „karštai“ reaguoti į trumpalaikius vertės svyravimus. Normalu, kad rinkos ir investicijų vertės kinta, tad kartais reikia apsišarvoti kantrybe, nebent investuotojas yra iš anksto apsibrėžęs „išėjimo iš investicijų ribą“.

Ir galiausiai, viena dažnesnių pradedančiųjų investuotojų klaidų – kliautis tik savo nuojauta priimant investicinius sprendimus. Neturint investavimo patirties, vertėtų pasinaudoti galimybe pasikonsultuoti su finansų ekspertais. Konsultantas padės tinkamai įvertinti kliento rizikos toleranciją, finansines galimybes investuoti ir padės parinkti tinkamiausią sprendimą.

Verslosavaite.lt