LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 24 d., Ketvirtadienis
En
RuMažeikių rajono savivaldybė
» Savivaldybės » Mažeikių rajono savivaldybė
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito taryba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Mažeikių rajono savivaldybė – savivaldybė šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, prie Ventos upės. Administracinis centras – Mažeikiai.
Gyventojų skaičius - 65 547 (
Gyventojų tankumas - 54,4 žm./km²
Plotas - 1 220,2 km²
Telefono kodas - 443
Rajone yra 3 miestai – Mažeikiai, Seda ir Viekšniai, 5 miesteliai – Laižuva, Leckava, Pikeliai, Tirkšliai, Židikai, ir 191 kaimas.
Didžiausios gyvenvietės:
* Mažeikiai
* Viekšniai
* Tirkšliai
* Seda
* Kalnėnai
* Krakiai
* Balėnos
* Žemalė
* Laižuva
* Palnosai
Pirmas Mažeikių vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose sietinas su 1335 metais. Livonijos ordino kronikininkas aprašė Ordino žygį kurio metu nusiaubta ir kunigaikščio Mažeikos žemė. Vėlesniais laikais Mažeikiai buvo tik nedidelis pelkėtų miškų apsuptas kaimelis, sankryža tarp Viekšnių, Leckavos bei Laižuvos.
Miesto augimo pradžia - 1869m. prasidėję geležinkelio Vilnius – Liepoja tiesimo darbai ir projektuotojų pasirinkimas vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Netrukus ties Mažeikiais dar pravedama geležinkelio atšaka į Mintaują (Jelgavą). 1880 m. palei tuometinę Stoties gatvę išdalinami pirmieji sklypai verslininkams. Prasideda miesto augimas. Formuojasi pirmosios gatvės Didžioji ir Stoties (dabar Laisvės ir Vasario 16-osios), kurios 1895m. išgrindžiamos akmenimis.
1893 m. miestelyje buvo 13 krautuvių 5 smuklės. Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas atidarytas 1895 m. jame dirbo apie 40 darbininkų. Netrukus dar įkurti cikorijos bei degtukų šiaudelių fabrikai, garvežių ir vagonų remonto dirbtuvė, skardos dirbtuvė gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės.
I pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo, išdegė beveik visas centras. Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, kadangi geležinkelio mazgas turėjo latviams strateginę reikšmę – jungė Liepoją su Ryga. Tik tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.
Mažeikiai tampa apskrities centru, pirmuoju burmistru paskiriamas J.Motuzas – buvęs knygnešys, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms mieste 1919 m. atidaroma privati vidurinė mokykla netrukus peraugusi į valstybinę gimnaziją. 1922 m. atidaroma ligoninė. Tais pačiais metai mieste įkuriama biblioteka, 1928 m. savo namuose St.Ličkūnas atidaro muziejų.
Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbiu geležinkelio mazgu, kuris jungė Lietuvą su Klaipėdos uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tampa nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Atidaromas brolių Šadauskų alaus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektros jėgainė. 1940 m. Mažeikiuose veikė 26 pramonės įmonės. Tuo metu buvo 4 bankai, veikė kredito draugija. Mažeikiuose ketvirtame dešimtmetyje pastatoma nauja, moderni J. Tumo – Vaižganto vardu pavadinta pradžios mokykla, ligoninė, bažnyčia, bankas, rotušė.
II pasaulinio karo metais įvykdyta nacionalizacija, tremtis, emigracija dideli sugriovimai, vėl skaudžiai atsiliepė tolesnei miesto plėtrai. Tačiau buvo atstatytos prieš karą veikusios įmonės: linų fabrikas, alaus darykla, įkuriami avalynės, baldų fabrikai, sviesto gamykla, duonos kombinatas. 1959 m. įsteigiama Elektrotechnikos gamykla gaminusi variklius skalbimo mašinoms, už dešimtmečio - Kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams. 1980 m. atidaroma Naftos perdirbimo gamykla. Mažeikiai tampa didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitijoje.
1945 m įkuriami rajoniniai kultūros namai, 1955 m. vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau įsteigiami dailės, choreografijos skyriai. Vidurinių mokyklų skaičius išauga iki šešerių. Pastatomas modernus Naftininkų kultūros centras. Pietinėje miesto dalyje išauga didelis mikrorajonas.
Atkūrus nepriklausomybę Mažeikiuose veikia 2 gimnazijos ir 6 vidurinės mokyklos. Reorganizavus vaikų muzikos mokyklą įkuriamos atskiras vaikų dailės ir choreografijos mokyklos. Pastatomas modernus Vilniaus banko pastatas.
Naftos verslo ir jį aptarnaujančių įmonių suklestėjimas, spartus individualių kvartalų augimas gali būti vadinamas Mažeikų aukso amžiumi. Po administracinės reformos, Mažeikiai lieka rajono centru, dalį savivaldos funkcijų perleisdami apskrities centrui Telšiams.
Tačiau gyvenimas eina į priekį, veiklūs ir darbštūs mažeikiškiai susidėję rankų nesėdi, buvusių gamyklų cechuose kuriasi naujos įmonės.
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito taryba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Mažeikių rajono savivaldybė
Mažeikių rajono savivaldybė – savivaldybė šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, prie Ventos upės. Administracinis centras – Mažeikiai.
Mažeikių rajono savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 65 547 (
Gyventojų tankumas - 54,4 žm./km²
Plotas - 1 220,2 km²
Telefono kodas - 443
Rajone yra 3 miestai – Mažeikiai, Seda ir Viekšniai, 5 miesteliai – Laižuva, Leckava, Pikeliai, Tirkšliai, Židikai, ir 191 kaimas.
Didžiausios gyvenvietės:
* Mažeikiai
* Viekšniai
* Tirkšliai
* Seda
* Kalnėnai
* Krakiai
* Balėnos
* Žemalė
* Laižuva
* Palnosai
Mažeikių rajono savivaldybės istorija
Pirmas Mažeikių vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose sietinas su 1335 metais. Livonijos ordino kronikininkas aprašė Ordino žygį kurio metu nusiaubta ir kunigaikščio Mažeikos žemė. Vėlesniais laikais Mažeikiai buvo tik nedidelis pelkėtų miškų apsuptas kaimelis, sankryža tarp Viekšnių, Leckavos bei Laižuvos.
Miesto augimo pradžia - 1869m. prasidėję geležinkelio Vilnius – Liepoja tiesimo darbai ir projektuotojų pasirinkimas vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Netrukus ties Mažeikiais dar pravedama geležinkelio atšaka į Mintaują (Jelgavą). 1880 m. palei tuometinę Stoties gatvę išdalinami pirmieji sklypai verslininkams. Prasideda miesto augimas. Formuojasi pirmosios gatvės Didžioji ir Stoties (dabar Laisvės ir Vasario 16-osios), kurios 1895m. išgrindžiamos akmenimis.
1893 m. miestelyje buvo 13 krautuvių 5 smuklės. Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas atidarytas 1895 m. jame dirbo apie 40 darbininkų. Netrukus dar įkurti cikorijos bei degtukų šiaudelių fabrikai, garvežių ir vagonų remonto dirbtuvė, skardos dirbtuvė gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės.
I pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo, išdegė beveik visas centras. Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, kadangi geležinkelio mazgas turėjo latviams strateginę reikšmę – jungė Liepoją su Ryga. Tik tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.
Mažeikiai tampa apskrities centru, pirmuoju burmistru paskiriamas J.Motuzas – buvęs knygnešys, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms mieste 1919 m. atidaroma privati vidurinė mokykla netrukus peraugusi į valstybinę gimnaziją. 1922 m. atidaroma ligoninė. Tais pačiais metai mieste įkuriama biblioteka, 1928 m. savo namuose St.Ličkūnas atidaro muziejų.
Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbiu geležinkelio mazgu, kuris jungė Lietuvą su Klaipėdos uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tampa nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Atidaromas brolių Šadauskų alaus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektros jėgainė. 1940 m. Mažeikiuose veikė 26 pramonės įmonės. Tuo metu buvo 4 bankai, veikė kredito draugija. Mažeikiuose ketvirtame dešimtmetyje pastatoma nauja, moderni J. Tumo – Vaižganto vardu pavadinta pradžios mokykla, ligoninė, bažnyčia, bankas, rotušė.
II pasaulinio karo metais įvykdyta nacionalizacija, tremtis, emigracija dideli sugriovimai, vėl skaudžiai atsiliepė tolesnei miesto plėtrai. Tačiau buvo atstatytos prieš karą veikusios įmonės: linų fabrikas, alaus darykla, įkuriami avalynės, baldų fabrikai, sviesto gamykla, duonos kombinatas. 1959 m. įsteigiama Elektrotechnikos gamykla gaminusi variklius skalbimo mašinoms, už dešimtmečio - Kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams. 1980 m. atidaroma Naftos perdirbimo gamykla. Mažeikiai tampa didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitijoje.
1945 m įkuriami rajoniniai kultūros namai, 1955 m. vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau įsteigiami dailės, choreografijos skyriai. Vidurinių mokyklų skaičius išauga iki šešerių. Pastatomas modernus Naftininkų kultūros centras. Pietinėje miesto dalyje išauga didelis mikrorajonas.
Atkūrus nepriklausomybę Mažeikiuose veikia 2 gimnazijos ir 6 vidurinės mokyklos. Reorganizavus vaikų muzikos mokyklą įkuriamos atskiras vaikų dailės ir choreografijos mokyklos. Pastatomas modernus Vilniaus banko pastatas.
Naftos verslo ir jį aptarnaujančių įmonių suklestėjimas, spartus individualių kvartalų augimas gali būti vadinamas Mažeikų aukso amžiumi. Po administracinės reformos, Mažeikiai lieka rajono centru, dalį savivaldos funkcijų perleisdami apskrities centrui Telšiams.
Tačiau gyvenimas eina į priekį, veiklūs ir darbštūs mažeikiškiai susidėję rankų nesėdi, buvusių gamyklų cechuose kuriasi naujos įmonės.
Mažeikių rajono naujienos
Savivaldybės vadovai lankėsi Židikų seniūnijojePaskelbta: 05/24/2012 12:48 PM
Gegužės 22 d. Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, mero pavaduotojai Kęstutis Bartkevičius ir Jonas Siminkevičius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Paradnikas, Tarybos narė ir Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irena Macijauskienė lankėsi Židikų seniūnijoje.
Paskelbta: 05/24/2012 11:00 AM
Kaip po smagios iškylos gamtoje neatsidurti ligoninėje?
Paskelbta: 05/24/2012 08:00 AM
Tyrimas: jaunimas nepakankamai rūpinasi savo ateitimi
Paskelbta: 05/24/2012 08:00 AM