LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 24 d., Ketvirtadienis
En
RuKlaipėdos rajono savivaldybė
» Savivaldybės » Klaipėdos rajono savivaldybė
» Vadovybė
» Administracija
» Taryba
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Klaipėdos rajonas yra vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos. Priešingai nei visi kiti Lietuvos rajonai, šis rajonas turi pavadinimą, nesutampantį su rajono centro pavadinimu – Klaipėdos rajono administracija yra Gargžduose.
Gyventojų skaičius - 49 279
Gyventojų tankumas - 35,8 žm./km²
Plotas - 1336 km²
Telefono kodas - 46
Rajone yra 2 miestai – Gargždai ir Priekulė, 7 miesteliai (Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai ir Vėžaičiai) ir 303 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės:
* Gargždai
* Vėžaičiai
* Priekulė
* Dovilai
* Kretingalė
* Veiviržėnai
* Endriejavas
* Agluonėnai
* Dercekliai
* Dreverna
Klaipėdos apylinkių senkapiai datuojami III-IV a. po Kristaus, spėjama, kad žmonės čia gyveno ir daug seniau. Spėjama, kad pirmoji gyvenvietė buvusi rytiniame Minijos upės krante, ties piliakalniu, iki šiol Pilale vadinamu, kur stovėjo Žemaičių pilis, o prie jos kūrėsi gyvenvietė.
Rajono centro - Gargždų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Jo sodyba kūrėsi į šiaurę nuo senojo kelio, dabartinio Gargždų centro šiaurės rytų dalyje. Besiformuojanti gyvenvietė, vėliau tapusi miesteliu, iki pat XVIII a. pabaigos priklausė dvarui.
Nuo 1563 m. šaltiniuose minimas Gargždų valsčius, iki 1587 m. priklausęs Palangos, vėliau – Gargždų seniūnijai. 1587-1596 m. Gargždų seniūnija buvo karalienės Onos Jogailaitės-Batorienės nuosavybė.
Karaliaus Zigmanto III Vazos 1597 m. rašte Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu, bet gyvenvietės virtimas miesteliu oficialiai patvirtintas 1600 m., kai jam suteikta turgų ir prekymečių rengimo privilegija.
Nuo XVII a. II pusės iki XVIII a. vidurio dėl karų, badmečių, maro, epidemijų, sukėlusių bendrą LDK ūkio nuosmukį Gargždų vystimuisi buvo nepalankus metas.
1792 m. Gargždams suteikta savivaldos privilegija, atleidžianti miestą nuo dvaro priklausomybės ir suteikianti jam herbą.
XIX a. II pusėje Gargždų, kaip apylinkių administracinio, ūkinio ir prekybinio, religinio centro, reikšmė išaugo. Prekybine veikla, amatais užsiėmė beveik vien žydai, įsikūrę arčiausiai turgavietės ir prie svarbiausių gatvių, tada vadintų keliais: Klaipėdos, Senojo, Bravoro kalno kelių.
XX a. pradžioje Gargždai plėtėsi. Senojo dvaro bravoro patalpose apie 1907 m. baronienė atidarė pradžios mokyklėlę mergaitėms, kuri vėliau tapo mišri.
Pirmojo pasaulinio karo metu per 1915 m. gaisrą sudegė beveik visas miestelio centras.
Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Gargždai tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru.
Klaipėdos rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių. Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1959 m. prijungta panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės.
Atkūrus šalies nepriklausomybę 1990 m. pagal Vietos savivaldos pagrindų įstatymą buvo išrinkta rajono taryba. Klaipėdos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas reorganizuotas į Klaipėdos rajono valdybą.
1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė, pavaldi Klaipėdos apskričiai. 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 75 seniūnaitijos.
» Vadovybė
» Administracija
» Taryba
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Klaipėdos rajono savivaldybė
Klaipėdos rajonas yra vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos. Priešingai nei visi kiti Lietuvos rajonai, šis rajonas turi pavadinimą, nesutampantį su rajono centro pavadinimu – Klaipėdos rajono administracija yra Gargžduose.
Klaipėdos rajono savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 49 279
Gyventojų tankumas - 35,8 žm./km²
Plotas - 1336 km²
Telefono kodas - 46
Rajone yra 2 miestai – Gargždai ir Priekulė, 7 miesteliai (Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai ir Vėžaičiai) ir 303 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės:
* Gargždai
* Vėžaičiai
* Priekulė
* Dovilai
* Kretingalė
* Veiviržėnai
* Endriejavas
* Agluonėnai
* Dercekliai
* Dreverna
Klaipėdos rajono savivaldybės istorija
Klaipėdos apylinkių senkapiai datuojami III-IV a. po Kristaus, spėjama, kad žmonės čia gyveno ir daug seniau. Spėjama, kad pirmoji gyvenvietė buvusi rytiniame Minijos upės krante, ties piliakalniu, iki šiol Pilale vadinamu, kur stovėjo Žemaičių pilis, o prie jos kūrėsi gyvenvietė.
Rajono centro - Gargždų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Jo sodyba kūrėsi į šiaurę nuo senojo kelio, dabartinio Gargždų centro šiaurės rytų dalyje. Besiformuojanti gyvenvietė, vėliau tapusi miesteliu, iki pat XVIII a. pabaigos priklausė dvarui.
Nuo 1563 m. šaltiniuose minimas Gargždų valsčius, iki 1587 m. priklausęs Palangos, vėliau – Gargždų seniūnijai. 1587-1596 m. Gargždų seniūnija buvo karalienės Onos Jogailaitės-Batorienės nuosavybė.
Karaliaus Zigmanto III Vazos 1597 m. rašte Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu, bet gyvenvietės virtimas miesteliu oficialiai patvirtintas 1600 m., kai jam suteikta turgų ir prekymečių rengimo privilegija.
Nuo XVII a. II pusės iki XVIII a. vidurio dėl karų, badmečių, maro, epidemijų, sukėlusių bendrą LDK ūkio nuosmukį Gargždų vystimuisi buvo nepalankus metas.
1792 m. Gargždams suteikta savivaldos privilegija, atleidžianti miestą nuo dvaro priklausomybės ir suteikianti jam herbą.
XIX a. II pusėje Gargždų, kaip apylinkių administracinio, ūkinio ir prekybinio, religinio centro, reikšmė išaugo. Prekybine veikla, amatais užsiėmė beveik vien žydai, įsikūrę arčiausiai turgavietės ir prie svarbiausių gatvių, tada vadintų keliais: Klaipėdos, Senojo, Bravoro kalno kelių.
XX a. pradžioje Gargždai plėtėsi. Senojo dvaro bravoro patalpose apie 1907 m. baronienė atidarė pradžios mokyklėlę mergaitėms, kuri vėliau tapo mišri.
Pirmojo pasaulinio karo metu per 1915 m. gaisrą sudegė beveik visas miestelio centras.
Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Gargždai tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru.
Klaipėdos rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių. Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1959 m. prijungta panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės.
Atkūrus šalies nepriklausomybę 1990 m. pagal Vietos savivaldos pagrindų įstatymą buvo išrinkta rajono taryba. Klaipėdos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas reorganizuotas į Klaipėdos rajono valdybą.
1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė, pavaldi Klaipėdos apskričiai. 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 75 seniūnaitijos.