LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 24 d., Ketvirtadienis
En
RuKlaipėdos miesto savivaldybė
» Savivaldybės » Klaipėdos miesto savivaldybė
» Vadovybė
» Taryba
» Administracija
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Klaipėdos miesto savivaldybė yra Klaipėdos apskrityje. Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, stambus neužšąlantis jūrų uostas.
Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Per miestą teka trys upės: Akmena arba Dangė, Smeltalė ir Kretainis.
Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.
Gyventojų skaičius - 185 899
Gyventojų tankumas - 1 971,4 žm./km²
Plotas - 98 km²
Telefono kodas - 46
Klaipėdos mieste yra viena seniūnija – Melnragės ir Girulių.
1252 m. Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį, davusią pradžią Klaipėdos miestui. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės centru.
1254 m. Klaipėdai suteikta Liubeko miesto teisė.
1298 m. Dėl nestabilios Klaipėdos situacijos, nulemtos lietuvių ir vokiečių riterių susidūrimo, Kuršo vyskupas perkelia savo rezidenciją iš Klaipėdos į Pilteną.
1328 m. Pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijoje susitarimą Klaipėda ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje, vėliau tampa Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės dalimi.
1455 m. Klaipėdą pirmą kartą užima lietuvių (žemaičių) pajėgos.
1525 m. Vykstant Reformacijai Prūsijoje, Klaipėdoje įsteigiama Lietuvių bažnyčia, leidusi greta vokiečių bendruomenės įsitvirtinti ir lietuvių bendruomenei, tuo pačiu Klaipėda pamažu ima įgauti daugiakultūrinio miesto kontūrus.
1540 m. Gaisras nuniokoja didesnę miesto dalį.
1605 m. Įžymaus vokiečių poeto Simono Dacho gimimo metai. Šio poeto garbei Teatro aikštėje yra pastatyta Anikės skulptūra, tapusi Klaipėdos miesto simboliu.
1629-1635 m. Klaipėda atsiduria švedų valdžioje.
1657 m. Klaipėdos pirkliai gauna privilegijų laisvai vystyti jūrų prekybą, leidusią sparčiau plėtotis miestui kaip uostui.
XVII a. vid. Pastačius naujus įtvirtinimus, Klaipėda paverčiama miestu-tvirtove.
1757-1762 m. Klaipėda atsiduria rusų valdžioje.
1770 m. Klaipėda praranda miesto tvirtovės statusą.
1799 m. Įžymaus astronomo Friedrich Wilhelm August Argelander gimimo metai.
1808 m. Klaipėda vieneriems metams tampa Prūsijos karalystės sostine, Klaipėdoje išleidžiamas įsakas dėl baudžiavos panaikinimo Prūsijoje, Prūsijos karalystėje pradedamos esminės reformos.
1812 m. Klaipėda užimama rusų kariuomenės.
1854 m. Gaisras sunaikina didžiąją miesto dalį.
1860 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji gimnazija.
1873 m. Iškasamas karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuno žiotis su Klaipėdos uostu.
1909 m. Įkuriamas mokytojų seminaras.
1919 m. Versalio sutartimi Klaipėda atskiriama nuo Vokietijos ir perduodama valdyti santarvininkams.
1922 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji privati lietuviška gimnazija.
1923 m. Klaipėda prijungiama prie Lietuvos Respublikos.
1924 m. Santarvininkai patvirtina Klaipėdos krašto konvenciją, numatančią autonomijos principus bei daugumos ir mažumos santykius mieste bei krašte.
1925 m. Įvyksta pirmieji rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį, kuriame daugumą laimi vokiečių partijų atstovai.
1934 m. Klaipėdoje įkuriamas Prekybos institutas.
1934-1935 m. neumann-Sass procesas, pirmasis nacių teismas Europoje, kurio metu nuteisiami Klaipėdoje ir krašte veikusių nacistinių partijų atstovai, rengę Klaipėdos atplėšimo nuo Lietuvos sąmokslą.
1935 m. Klaipėdoje įkuriamas Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas, Valstybės teatras.
1937 m. Klaipėdoje gimė įžymus lietuvių poetas, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova.
1939 m. Klaipėdą užima nacistinė Vokietija.
1945 m. Klaipėdą užima SSSR kariuomenė. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas perduodamas Lietuvos TSR. Prasideda miesto apgyvendinimas, daugiausia rusų tautybės žmonėmis, iš esmės pakeitęs demografinę situaciją pokarinėje Klaipėdoje.
1961-1963 m. Pirmieji žymesni neramumai Klaipėdoje, susiję su naujai pastatytos katalikų bažnyčios nacionalizavimu. 8-as dešimtmetis. “Kultūrinis lūžis” miesto gyvenime. Šiaulių pedagoginio instituto filialas, Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, įkuriamas Jūrų muziejus, Laikrodžių muziejus, pradedamas kompleksiškai restauruoti senamiestis.
1986 m. Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėda-Mukranas atidarymas.
1989 m. Išrenkama pirmoji nekomunistinė miesto Taryba.
1991 m. Klaipėdoje įkuriamas universitetas.
1997 m. Klaipėdoje sukuriama viena pirmųjų Lietuvoje laisvųjų ekonominių zonų.
1997 m. atidengtas paminklas Martynui Mažvydui.
1999 m. pastatytas konteinerių terminalas.
1999 m. Klaipėdos miestui įteikta Europos Tarybos vėliava.
2000 m. Lietuvos krikščioniškojo fondo kolegija tapo aukštąja mokykla.
2001 m. Klaipėdai įteiktas Europos Tarybos Garbės ženklas.
2002 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miestas atšventė 750 m. jubiliejų, atidarytas Pilies muziejus.
2002 m. rugsėjo mėn. oficialiai atidaryta Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.
2003 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą įteikti miesto apdovanojimai (žiedai) nusipelniusiems Klaipėdos kultūros ir meno žmonėms.
2003 m. liepos 26 mėn. oficialiai atidarytas kruizinių laivų terminalas.
2003 m. spalio 17 d. Klaipėdos miestui įteiktas Europos Tarybos prizas.
» Vadovybė
» Taryba
» Administracija
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Klaipėdos miesto savivaldybė
Klaipėdos miesto savivaldybė yra Klaipėdos apskrityje. Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, stambus neužšąlantis jūrų uostas.
Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Per miestą teka trys upės: Akmena arba Dangė, Smeltalė ir Kretainis.
Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.
Klaipėdos miesto savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 185 899
Gyventojų tankumas - 1 971,4 žm./km²
Plotas - 98 km²
Telefono kodas - 46
Klaipėdos mieste yra viena seniūnija – Melnragės ir Girulių.
Klaipėdos miesto savivaldybės istorija
1252 m. Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį, davusią pradžią Klaipėdos miestui. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės centru.
1254 m. Klaipėdai suteikta Liubeko miesto teisė.
1298 m. Dėl nestabilios Klaipėdos situacijos, nulemtos lietuvių ir vokiečių riterių susidūrimo, Kuršo vyskupas perkelia savo rezidenciją iš Klaipėdos į Pilteną.
1328 m. Pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijoje susitarimą Klaipėda ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje, vėliau tampa Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės dalimi.
1455 m. Klaipėdą pirmą kartą užima lietuvių (žemaičių) pajėgos.
1525 m. Vykstant Reformacijai Prūsijoje, Klaipėdoje įsteigiama Lietuvių bažnyčia, leidusi greta vokiečių bendruomenės įsitvirtinti ir lietuvių bendruomenei, tuo pačiu Klaipėda pamažu ima įgauti daugiakultūrinio miesto kontūrus.
1540 m. Gaisras nuniokoja didesnę miesto dalį.
1605 m. Įžymaus vokiečių poeto Simono Dacho gimimo metai. Šio poeto garbei Teatro aikštėje yra pastatyta Anikės skulptūra, tapusi Klaipėdos miesto simboliu.
1629-1635 m. Klaipėda atsiduria švedų valdžioje.
1657 m. Klaipėdos pirkliai gauna privilegijų laisvai vystyti jūrų prekybą, leidusią sparčiau plėtotis miestui kaip uostui.
XVII a. vid. Pastačius naujus įtvirtinimus, Klaipėda paverčiama miestu-tvirtove.
1757-1762 m. Klaipėda atsiduria rusų valdžioje.
1770 m. Klaipėda praranda miesto tvirtovės statusą.
1799 m. Įžymaus astronomo Friedrich Wilhelm August Argelander gimimo metai.
1808 m. Klaipėda vieneriems metams tampa Prūsijos karalystės sostine, Klaipėdoje išleidžiamas įsakas dėl baudžiavos panaikinimo Prūsijoje, Prūsijos karalystėje pradedamos esminės reformos.
1812 m. Klaipėda užimama rusų kariuomenės.
1854 m. Gaisras sunaikina didžiąją miesto dalį.
1860 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji gimnazija.
1873 m. Iškasamas karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuno žiotis su Klaipėdos uostu.
1909 m. Įkuriamas mokytojų seminaras.
1919 m. Versalio sutartimi Klaipėda atskiriama nuo Vokietijos ir perduodama valdyti santarvininkams.
1922 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji privati lietuviška gimnazija.
1923 m. Klaipėda prijungiama prie Lietuvos Respublikos.
1924 m. Santarvininkai patvirtina Klaipėdos krašto konvenciją, numatančią autonomijos principus bei daugumos ir mažumos santykius mieste bei krašte.
1925 m. Įvyksta pirmieji rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį, kuriame daugumą laimi vokiečių partijų atstovai.
1934 m. Klaipėdoje įkuriamas Prekybos institutas.
1934-1935 m. neumann-Sass procesas, pirmasis nacių teismas Europoje, kurio metu nuteisiami Klaipėdoje ir krašte veikusių nacistinių partijų atstovai, rengę Klaipėdos atplėšimo nuo Lietuvos sąmokslą.
1935 m. Klaipėdoje įkuriamas Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas, Valstybės teatras.
1937 m. Klaipėdoje gimė įžymus lietuvių poetas, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova.
1939 m. Klaipėdą užima nacistinė Vokietija.
1945 m. Klaipėdą užima SSSR kariuomenė. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas perduodamas Lietuvos TSR. Prasideda miesto apgyvendinimas, daugiausia rusų tautybės žmonėmis, iš esmės pakeitęs demografinę situaciją pokarinėje Klaipėdoje.
1961-1963 m. Pirmieji žymesni neramumai Klaipėdoje, susiję su naujai pastatytos katalikų bažnyčios nacionalizavimu. 8-as dešimtmetis. “Kultūrinis lūžis” miesto gyvenime. Šiaulių pedagoginio instituto filialas, Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, įkuriamas Jūrų muziejus, Laikrodžių muziejus, pradedamas kompleksiškai restauruoti senamiestis.
1986 m. Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėda-Mukranas atidarymas.
1989 m. Išrenkama pirmoji nekomunistinė miesto Taryba.
1991 m. Klaipėdoje įkuriamas universitetas.
1997 m. Klaipėdoje sukuriama viena pirmųjų Lietuvoje laisvųjų ekonominių zonų.
1997 m. atidengtas paminklas Martynui Mažvydui.
1999 m. pastatytas konteinerių terminalas.
1999 m. Klaipėdos miestui įteikta Europos Tarybos vėliava.
2000 m. Lietuvos krikščioniškojo fondo kolegija tapo aukštąja mokykla.
2001 m. Klaipėdai įteiktas Europos Tarybos Garbės ženklas.
2002 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miestas atšventė 750 m. jubiliejų, atidarytas Pilies muziejus.
2002 m. rugsėjo mėn. oficialiai atidaryta Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.
2003 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą įteikti miesto apdovanojimai (žiedai) nusipelniusiems Klaipėdos kultūros ir meno žmonėms.
2003 m. liepos 26 mėn. oficialiai atidarytas kruizinių laivų terminalas.
2003 m. spalio 17 d. Klaipėdos miestui įteiktas Europos Tarybos prizas.