Sausio 16 d., Trečiadienis

Kelmės rajono savivaldybė

» Savivaldybės   » Kelmės rajono savivaldybė  

» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų įstaigos
» Medicinos įstaigos
» Savivaldybės įstaigos, įmonės




Kelmės rajono savivaldybė


Kelmės rajono savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Centras – Kelmė.

Kelmės rajono savivaldybės statistika


Gyventojų skaičius - 30 303
Gyventojų tankumas - 17,8 žm./km²
Plotas - 1705 km²
Telefono kodas - 427

Savivaldybėje yra 3 miestai – Kelmė, Tytuvėnai ir Užventis; 6 miesteliai – Karklėnai, Kražiai, Lioliai, Pašilė, Šaukėnai ir Žalpiai; 817 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės:
* Kelmė
* Tytuvėnai
* Užventis
* Kražiai
* Šaukėnai
* Lioliai
* Vaiguva
* Kukečiai
* Pagryžuvys
* Verpena

Kelmės rajono savivaldybės istorija


Pirmieji gyventojai Kelmės rajono teritorijoje apsigyveno mezolito laikotarpiu (VIII - IV tūkst. pr. m. e.). Krašto istoriją mena daugiau kaip 300 archeologijos, istorijos, architektūros ir kultūros paminklų.

Kelmės gyvenvietė susiformavo XV a. po karo su kryžiuočiais pabaigos, kada žemaičiai pradėjo įsisavinti naujus žemės plotus. Pavadinimas Kelmė apibūdina gyvenvietę, įkurtą nuo medžių išvalytoje vietoje. Kelmės įkūrimo data laikoma 1484 m., kada buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.

Nuo XV a. minimas Kelmės dvaras. 1591 m. Kelmės dvarą su miesteliu įsigijo Jonas Gruževskis. Gruževskių šeima šį dvarą valdė daugiau kaip 300 metų. Iki šių dienų išlikęs Kelmės dvaro pastato ansamblis yra vertinamas kaip vienintelis iš Lietuvoje išlikusio baroko stiliaus provincijos dvarų. Labai savitas Kelmės dvaro ansamblio statinys - mūriniai dviaukščiai panašūs į bokštą vartai. Jie turėjo trejopą paskirtį. Tai buvo reprezentacinis įvažiavimas į sodybą, pirmo aukšto patalpose buvo baudžiavos laikų kalėjimas, antrame - biblioteka. Gruževskiai rūpinosi švietimu, reformacijos tikėjimo įtvirtinimu mūsų krašte, XVII a. pradžioje pastatė mūrinę bažnyčią, įkūrė pirmąją mokyklą.

Kelmė - vieta, kur pirmiausiai Lietuvoje buvo iškelta 1831 m. sukilimo vėliava. Kovo 23 d. Raseinių apskrities slapto sukilėlio komiteto nariui Juliui Gruževskiui pavedus, apskrities matininkas Karolis Jautokas sukvietė į Kelmės dvarą apylinkės dvarininkus, bajorus, miestelėnus ir paskelbė apskrities komiteto sprendimą pradėti sukilimą. Kovo 25 d. K. Jautokas su būriu sukilėlių užėmė Kelmę ir, sukvietęs miestelėnus, paskelbė apie prasidėjusį sukilimą. Julius Gruževskis suorganizavo sukilėlių dalinius, už savo lėšas sudarė ulonų pulką ir kartu su kitais vadais kovo 26 d. užėmė Raseinių apskrities centrą.

Kelmė ypač suklestėjo 1836 - 1858 m., kai per miestelį buvo nutiestas plentas iš Rygos į Tilžę. XX a. pradžioje Kelmėje gyveno apie 4500 gyventojų. 1921 m. Kelmėje atidaryta progimnazija, kuri vėliau tapo gimnazija. 1930 m. pastatyta pieninė, linų fabrikas. 1936 m. įkurtas Kelmės Šaulių VI. Putvinskio muziejus, 1937 m. įsteigta viešoji valstybinė biblioteka. Kelmė stipriai nukentėjo per II pasaulinį karą, kai buvo sunaikinta apie 80 procentų miestelio pastatų.





Kelmės rajono naujienos