LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 24 d., Ketvirtadienis
En
RuKauno miesto savivaldybė
» Savivaldybės » Kauno miesto savivaldybė
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Kauno miesto savivaldybė yra Kauno apskrityje. Kaunas - antras pagal dydį Lietuvos miestas, dar vadinamas laikinąja sostine.
Gyventojų skaičius - 358 107
Gyventojų tankumas - 2318,8 žm./km²
Plotas - 157 km²
Telefono kodas - 37
Kaune yra 11 seniūnijų:
* Aleksoto
* Centro
* Dainavos
* Eigulių
* Gričiupio
* Panemunės
* Petrašiūnų
* Šančių
* Šilainių
* Vilijampolės
* Žaliakalnio
Dabartinėje Kauno vietoje, Nemuno ir Neries santakoje, žmonės gyveno dar senų senovėje. Gyvenvietė, iš kurios išaugo Kauno miestas, metraštininkų pirmą kartą paminėta 1361 m. Kryžiuočių antpuoliams atremti XIII a. pabaigoje buvo pastatyta mūro pilis, tapusi svarbia miesto gynybos sistemos dalimi.
1408 m. Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto svarba. 1441 m. pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Jau XVI a. pastatyta pirmoji mokykla, viešoji ligoninė, vaistinė ir amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.
XVII-XVIII amžiai miestui buvo labai nepalankūs. Tai pasireiškė įvairiomis negandomis: 1665 m. rusų kariuomenės antpuoliai, 1701 m. švedų žygis į Rusiją, kurio metu buvo siaubiama Lietuvos žemė, 1657 m. ir 1708 m. maro epidemijos, 1731m. ir 1732m. gaisrai.
XVIII a. pabaigoje Kauno ekonomika kiek pagyvėjo, tačiau užklupo 1812 m. karas, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną. Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus.
XVIII a. pabaigoje iškastas Nemuną su Dnepru jungęs Oginskio kanalas, 1862 m. nutiestas geležinkelis, siejęs Rusijos imperiją su Vokietija, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė - visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Tačiau buvo vienas miesto augimą ribojęs faktorius – Kauno tvirtovės fortų statyba, trukusi nuo 1882 iki 1915 metų.
Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Iki 1919 metų Kaune šeimininkavo įvairių tautų ir valdžių (Lietuvos komunistų, pilsudskinės Lenkijos, Vokietijos) atstovai.
1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu.
1920 metais Kaune susirinko Steigiamasis seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su Centru jungė tiltai per Nemuną bei Nerį. 1924 m. pradėjo kursuoti autobusai, 1928 m. įrengtas miesto vandentiekis. Tačiau šį miesto klestėjimo laikotarpį nutraukė sovietinė okupacija.
Po karo Vilniui grąžinus sostinės vardą, Kaunas tapo antruoju pagal dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos miestu. Sparčiai imtasi atstatinėti karo nuniokotą miestą, bet dar sparčiau sovietiniai okupantai ėmėsi griauti ir naikinti viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Įvairiomis priemonėmis buvo kovojama su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš sovietinę valdžią buvo R.Kalantos susideginimas 1972 m. Kauno miesto sodelyje priešais Muzikinį teatrą.
1988 m. kilus didžiuliam išsilaisvinimo sąjūdžiui, buvo imtasi gaivinti daugelį vertybių: sugrąžinti gatvių, aikščių, muziejų pavadinimai, atstatyta daugelis nepriklausomybės laikų paminklų. Kaunui atsivėrė visokeriopos plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės.
1995 m. įkurta Kauno miesto savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai.
Šiuo metu Kaunas - antras pagal dydį Lietuvos miestas, apskrities centras.
Apie senąsias Kauno miesto vėliavas žinoma labai mažai. Truputį daugiau duomenų išliko iš XX a. pirmosios pusės, t.y. iš to laikotarpio, kai Kaunas buvo laikinoji Lietuvos Respublikos sostinė. Laimingo atsitiktinumo ir muziejininkų pasišventimo dėka Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo išsaugota 1930 m. miesto vėliava.
Tai raudono šilko 175 cm ilgio ir 148 cm pločio audeklas, kurio trys kraštai apsiūti tautine juostele, o vėliavos dešinysis laisvasis galas papuoštas šilkinių siūlų pozumentu. Pagrindinėje vėliavos pusėje, į dešinę nuo koto, išsiuvinėtas Kauno miesto herbas. Herbiniame skyde iš šonų papuoštame geltonais lelijų žiedais vaizduojamas ant žalios vejos stovintis baltas tauras su geltonu kryžiumi tarp ragų. Virš herbo įrašyta: "Kauno miesto savivaldybė", o po herbu: „Valio nepriklausomoji ir nedalomoji Lietuva !
Kitoje vėliavos pusėje tokiame pat skyde išsiuvinėtas Lietuvos Respublikos herbas: šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis virš galvos iškeltą kalaviją. Raitelio geltoname skyde raudonas dvigubas kryžius. Žirgo gūnia, kamanos ir kiti diržai geltoni. Virš herbo įrašyta: „Laisvas būdamas laisvės neišsižadėsi", po herbu: „Kauno miesto savivaldybė".
1993 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės vėliavos, naudotos iki 1940 m. tęstinumą. 1999 m. balandžio 19 d. buvo patvirtinta dailininko A. Lapienio sukurta naujoji Kauno miesto vėliava.
Kauno miesto vėliava yra puošnioji (reprezentacinė) saugoma Kauno miesto mero kabinete ir paprastoji (lauko), kuri naudojama švenčių, iškilmių metu, iškeliama virš Savivaldybės, miesto Rotušės, prie gyvenamųjų namų ir t.t.
PUOŠNIOJI VĖLIAVA
Ją sudaro 120 x 144 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse, išilgai vėliavos, yra auksinės juostos. Vėliavos centre - sidabro siūlais siuvinėtas Kauno simbolis - Tauras. Kitoje pusėje - vėliavos centre siuvinėti sidabro siūlais miesto globėjo Švento Mikalojaus simboliai - vyskupo mitra, raidė "M" ir apačioje - trys rutuliai. Iš vienos ir kitos simbolių pusės žodžiai siuvinėti auksu - : Mylėkime teisumą. Vėliava aprėminta aukso ir raudonais siūlais pinta virvele. Vėliavos koto viršūnė - bronzinė. Joje pavaizduota Tauro galva su kryžiumi. Prie viršūnės pritvirtintos dvi aukso ir raudonais siūlais pintos virvelės.
PAPRASTOJI VĖLIAVA
Ją sudaro 102 x 155 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse geltonos juostos. Abiejose vėliavos pusėse - Kauno simbolis Tauras.
Vėliavos naudojimo tvarka nėra griežtai reglamentuota. Jos tikslas populiarinti miestą bei jo simbolius visų kauniečių ir miesto svečių tarpe.
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Kauno miesto savivaldybė
Kauno miesto savivaldybė yra Kauno apskrityje. Kaunas - antras pagal dydį Lietuvos miestas, dar vadinamas laikinąja sostine.
Kauno miesto savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 358 107
Gyventojų tankumas - 2318,8 žm./km²
Plotas - 157 km²
Telefono kodas - 37
Kaune yra 11 seniūnijų:
* Aleksoto
* Centro
* Dainavos
* Eigulių
* Gričiupio
* Panemunės
* Petrašiūnų
* Šančių
* Šilainių
* Vilijampolės
* Žaliakalnio
Kauno miesto savivaldybės istorija
Dabartinėje Kauno vietoje, Nemuno ir Neries santakoje, žmonės gyveno dar senų senovėje. Gyvenvietė, iš kurios išaugo Kauno miestas, metraštininkų pirmą kartą paminėta 1361 m. Kryžiuočių antpuoliams atremti XIII a. pabaigoje buvo pastatyta mūro pilis, tapusi svarbia miesto gynybos sistemos dalimi.
1408 m. Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto svarba. 1441 m. pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Jau XVI a. pastatyta pirmoji mokykla, viešoji ligoninė, vaistinė ir amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.
XVII-XVIII amžiai miestui buvo labai nepalankūs. Tai pasireiškė įvairiomis negandomis: 1665 m. rusų kariuomenės antpuoliai, 1701 m. švedų žygis į Rusiją, kurio metu buvo siaubiama Lietuvos žemė, 1657 m. ir 1708 m. maro epidemijos, 1731m. ir 1732m. gaisrai.
XVIII a. pabaigoje Kauno ekonomika kiek pagyvėjo, tačiau užklupo 1812 m. karas, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną. Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus.
XVIII a. pabaigoje iškastas Nemuną su Dnepru jungęs Oginskio kanalas, 1862 m. nutiestas geležinkelis, siejęs Rusijos imperiją su Vokietija, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė - visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Tačiau buvo vienas miesto augimą ribojęs faktorius – Kauno tvirtovės fortų statyba, trukusi nuo 1882 iki 1915 metų.
Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Iki 1919 metų Kaune šeimininkavo įvairių tautų ir valdžių (Lietuvos komunistų, pilsudskinės Lenkijos, Vokietijos) atstovai.
1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu.
1920 metais Kaune susirinko Steigiamasis seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su Centru jungė tiltai per Nemuną bei Nerį. 1924 m. pradėjo kursuoti autobusai, 1928 m. įrengtas miesto vandentiekis. Tačiau šį miesto klestėjimo laikotarpį nutraukė sovietinė okupacija.
Po karo Vilniui grąžinus sostinės vardą, Kaunas tapo antruoju pagal dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos miestu. Sparčiai imtasi atstatinėti karo nuniokotą miestą, bet dar sparčiau sovietiniai okupantai ėmėsi griauti ir naikinti viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Įvairiomis priemonėmis buvo kovojama su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš sovietinę valdžią buvo R.Kalantos susideginimas 1972 m. Kauno miesto sodelyje priešais Muzikinį teatrą.
1988 m. kilus didžiuliam išsilaisvinimo sąjūdžiui, buvo imtasi gaivinti daugelį vertybių: sugrąžinti gatvių, aikščių, muziejų pavadinimai, atstatyta daugelis nepriklausomybės laikų paminklų. Kaunui atsivėrė visokeriopos plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės.
1995 m. įkurta Kauno miesto savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai.
Šiuo metu Kaunas - antras pagal dydį Lietuvos miestas, apskrities centras.
Kauno miesto vėliava
Apie senąsias Kauno miesto vėliavas žinoma labai mažai. Truputį daugiau duomenų išliko iš XX a. pirmosios pusės, t.y. iš to laikotarpio, kai Kaunas buvo laikinoji Lietuvos Respublikos sostinė. Laimingo atsitiktinumo ir muziejininkų pasišventimo dėka Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo išsaugota 1930 m. miesto vėliava.
Tai raudono šilko 175 cm ilgio ir 148 cm pločio audeklas, kurio trys kraštai apsiūti tautine juostele, o vėliavos dešinysis laisvasis galas papuoštas šilkinių siūlų pozumentu. Pagrindinėje vėliavos pusėje, į dešinę nuo koto, išsiuvinėtas Kauno miesto herbas. Herbiniame skyde iš šonų papuoštame geltonais lelijų žiedais vaizduojamas ant žalios vejos stovintis baltas tauras su geltonu kryžiumi tarp ragų. Virš herbo įrašyta: "Kauno miesto savivaldybė", o po herbu: „Valio nepriklausomoji ir nedalomoji Lietuva !Kitoje vėliavos pusėje tokiame pat skyde išsiuvinėtas Lietuvos Respublikos herbas: šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis virš galvos iškeltą kalaviją. Raitelio geltoname skyde raudonas dvigubas kryžius. Žirgo gūnia, kamanos ir kiti diržai geltoni. Virš herbo įrašyta: „Laisvas būdamas laisvės neišsižadėsi", po herbu: „Kauno miesto savivaldybė".
1993 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės vėliavos, naudotos iki 1940 m. tęstinumą. 1999 m. balandžio 19 d. buvo patvirtinta dailininko A. Lapienio sukurta naujoji Kauno miesto vėliava.
Kauno miesto vėliava yra puošnioji (reprezentacinė) saugoma Kauno miesto mero kabinete ir paprastoji (lauko), kuri naudojama švenčių, iškilmių metu, iškeliama virš Savivaldybės, miesto Rotušės, prie gyvenamųjų namų ir t.t.
PUOŠNIOJI VĖLIAVA
Ją sudaro 120 x 144 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse, išilgai vėliavos, yra auksinės juostos. Vėliavos centre - sidabro siūlais siuvinėtas Kauno simbolis - Tauras. Kitoje pusėje - vėliavos centre siuvinėti sidabro siūlais miesto globėjo Švento Mikalojaus simboliai - vyskupo mitra, raidė "M" ir apačioje - trys rutuliai. Iš vienos ir kitos simbolių pusės žodžiai siuvinėti auksu - : Mylėkime teisumą. Vėliava aprėminta aukso ir raudonais siūlais pinta virvele. Vėliavos koto viršūnė - bronzinė. Joje pavaizduota Tauro galva su kryžiumi. Prie viršūnės pritvirtintos dvi aukso ir raudonais siūlais pintos virvelės.PAPRASTOJI VĖLIAVA
Ją sudaro 102 x 155 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse geltonos juostos. Abiejose vėliavos pusėse - Kauno simbolis Tauras.
Vėliavos naudojimo tvarka nėra griežtai reglamentuota. Jos tikslas populiarinti miestą bei jo simbolius visų kauniečių ir miesto svečių tarpe.
Kauno miesto naujienos
Teismas apgynė viešąjį interesą dėl miesto stadiono tinkamo naudojimoPaskelbta: 05/24/2012 12:25 PM
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria paliko galioti Kauno miesto apylinkės teisme priimtą sprendimą civilinėje byloje dėl miesto stadiono Taikos prospekte.
Paskelbta: 05/24/2012 12:14 PM
Neatsargus važiavimas dviračiu gali būti pavojingasPaskelbta: 05/24/2012 11:30 AM
Atšilus orams, ypač populiaru keliauti dviračiais. Visiems žinoma, kad važiavimas dviračiu – smagus malonumus ir puiki sveikatinimo priemonė. Juolab, tam yra palankios sąlygos – išplėtota ir atnaujinta dviračių takų infrastruktūra, gražus kraštovaizdis, o ir atstumai leidžia greitai nukakti į reikiamą vietą.
Sekmadienį Kačerginėje praūžė plento žiedo lenktynėsPaskelbta: 05/24/2012 11:15 AM
Gegužės 20 dieną Kačerginės „Nemuno žiede“ vyko Lietuvos plento žiedo čempionato I etapas ir Baltijos šalių žiedinės lenktynės „Dolce Credit“ taurei laimėti.