Sausio 16 d., Trečiadienis

Kaišiadorių rajono savivaldybė

» Savivaldybės   » Kaišiadorių rajono savivaldybė  

» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų įstaigos
» Medicinos įstaigos
» Savivaldybės įstaigos, įmonės




Kaišiadorių rajono savivaldybė



Kaišiadorių rajonas yra Kauno apskrityje, tarp Kauno marių ir Neries. Ribojasi su Širvintų, Prienų, Kauno, Jonavos rajonais bei Elektrėnų savivaldybe.

Kaišiadorių rajono savivaldybės statistika



Gyventojų skaičius - 32 370
Gyventojų tankumas - 29,8 žm./km²
Plotas - 1087 km²
Telefono kodas - 346

Savivaldybėje yra 2 miestai – Kaišiadorys ir Žiežmariai; 3 miesteliai – Kruonis, Rumšiškės ir Žasliai ir 401 kaimas.

Didžiausios gyvenvietės:
* Kaišiadorys
* Žiežmariai
* Pravieniškės II
* Rumšiškės
* Gudiena
* Žasliai
* Stasiūnai
* Kruonis
* Dovainonys
* Pravieniškės

Kaišiadorių rajono savivaldybės istorija


Pirmąkart Kaišiadorių vietovardis paminėtas 1590 m. Miestas pradėjo kurtis XIX a. 2-ojoje pusėje, pradėjus tiesti geležinkelį Vilnius–Kaunas, o vėliau pradėta tiesti Liepojos–Romnų geležinkelio atšaką link Šiaulių per dvaro laukus. Kaišiadorys tapo svarbiu geležinkelio mazgu.

Kaišiadorių vardas savotiškas savo arabiška kilme. Miesto vardas kildinamas iš kilmingo totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI amžiuje, vardo Chašaidaras – tai samplaikinis darinys iš dviejų arabiškų vardų Hadži (Chadži) – "piligrimas į Meką" + Haidar – "liūtas". Palaipsniui gyvenvietė įgavo Kaišiadorių pavadinimą.

1862 m. kovo 15 d. pro Kaišiadorių dvarą ir Jatkonių kaimą nesustodamas pravažiavo pirmasis traukinys, kadangi čia nebuvo geležinkelio stoties. Ji atsirado tik nutiesus dar vieną geležinkelį. 1869 m. buvo sudarytas Liepojos geležinkelio projektas, kuris ties Jatkonių kaimu turėjo atsišakoti nuo esamos Lentvario-Kauno geležinkelio atšakos ir vesti į didžiausią tuo metu carinės Rusijos uostą – Liepoją. Netrukus šis geležinkelis buvo nutiestas ir 1871 m. spalio 24 d. iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją nauja geležinkelio atšaka išvažiavo pirmasis traukinys. Geležinkelių sandūroje buvo įkurta Jatkonių geležinkelio stotis (pavadinta artimiausio kaimo, kurio žemėse įsikūrė, vardu). Tačiau visi ėmė painioti šios stoties pavadinimą su tuometinės Rusijos-Prūsijos pasienyje buvusia stotimi Eitkūnais, todėl buvo nuspręsta pakeisti stoties pavadinimą į kitą. 1871 m. gruodžio 8 d. Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio dvaro pavadinimą pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi.

1906 m. pradėta statyti Kaišiadorių bažnyčia; tais metais susikūrė Kaišiadorių parapija. 1915 m. liepos 22 d. I pasaulinio karo metu Kaišiadoris okupavo vokiečiai; Kaišiadorys pirmąkart tapo administracinio vieneto – apskrities centru. 1918 m. lapkričio 23 d., dar tebeesant okupantų vokiečių daliniams, Kaišiadorių klebono kun. A. Varno pastangomis susikūrė Kaišiadorių parapijos (valsčiaus) komitetas. Ši data laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia. Po kelių savaičių, 1918 m. gruodžio 16 d. Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo suformuotas Kaišiadorių apskrities komitetas.

Kaišiadorių miestas įėjo ir į nepriklausomos Lietuvos geležinkelių istoriją – 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis Lietuvos traukinys. 1920 m. Lenkijai okupavus Trakus ir rytų Lietuvą, Kaišiadorys tapo Trakų apskrities ir neokupuotos Vilniaus vyskupijos dalies centru. 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Kaišiadorys tapo vyskupijos centru.

1928 m. po rekonstrukcijos pradėjo veikti klijų fabrikas (stambiausias to meto Lietuvoje), 1933 m. ėmė veikti pieninė. 1934 m. Kaišiadoryse pastatyti apskrities savivaldybės rūmai, 1935 m. – Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai, 1936 m. pašventinta Kaišiadorių katedra.

II pasaulinio karo metu traukdamiesi vokiečiai sudegino geležinkelio stotį ir išardė bėgius. 1946 m. Kaišiadorys gavo miesto statusą. Sovietmečiu pastatyti du dideli paukštynai, Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinių tyrimų instituto veterinarijos skyrius, ligoninė, valgykla-restoranas.

Mieste yra verslo informacinis centras, vienas didžiausių Lietuvoje pramoninių paukštynų (UAB "Kaišiadorių paukštynas"). Taip pat yra dar vienas "Girelės paukštynas". Šiaurės vakariniame pakraštyje yra valymo įrenginiai.

Miesto centre stovi Kristaus Atsimainymo katedra (pastatyta 1932 m.) – vyskupijos centras. Mieste yra apylinkės teismas, rajono apylinkės prokuratūra, Kauno VPK Kaišiadorių komisariatas, paštas, muziejus (įkurtas 1998 m.), kultūros centras, dailės galerija, urėdija, vakariniame miesto pakraštyje – rajono centrinė ligoninė, poliklinika, Šnebnicos tvenkiniai, prie kurių Kaišiadorių urėdija yra įrengusi poilsio aikštelę, rytiniame pakraštyje, kapinėse prie geležinkelio stovi partizanų koplyčia. Girelės miške yra Dainų slėnis.

Kaišiadorių rajono naujienos