LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 24 d., Ketvirtadienis
En
RuJonavos rajono savivaldybė
» Savivaldybės » Jonavos rajono savivaldybė
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Sekretoriatas
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Jonavos rajonas yra Lietuvos viduryje, Kauno apskrityje, abipus Neries.
Gyventojų skaičius - 51 947
Gyventojų tankumas - 55,5 žm./km²
Plotas - 944 km²
Telefono kodas - 349
Rajone yra 1 miestas – Jonava, 3 miesteliai – Panoteriai, Rukla, Žeimiai, ir 277 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės:
* Jonava
* Rukla
* Upninkai
* Žeimiai
* Šveicarija
* Užusaliai
* Bukonys
* Kuigaliai
* Šilai
* Išorai
XV–XVII a. Jonavos krašto vietovėse kūrėsi dvarai, kurių daugumą valdė garsūs didikai: Kosakovskiai, Radvilos ir kt. Jonava kūrėsi prie kelių sankirtos, ties Neries brasta. Apie XVIII a. vidurį Kosakovskiai įsigijo Skarulių dvarą. Pirmąjį namą Jonavoje pastatė žemaičių stalininkas Dominykas Kosakovskis (įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono vardu slaviškos darybos principais (Janowo). Ilgainiui nusistovėjo sulietuvintas pavadinimas Jonava.
1750 m. rugpjūčio 8 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III dvarininkei, D. Kosakovskio našlei, Marijonai Zabielaitei-Kosakovskienei suteikė privilegiją: „... leisti Jonavos miestelyje turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus ...“ Jos iniciatyva Jonavoje pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, o 1776 m. mieste įsikūrė vienuoliai marijonai.
Po M. Kosakovskienės mirties miesteliu rūpinosi vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis. 1791-1793 m. jo rūpesčiu buvo pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą pastatytas mūrinis marijonų vienuolynas su bažnyčia. Po 1830–1831 metų sukilimo vienuolynas buvo uždarytas, jo žemės konfiskuotos ir išparduotos miestiečiams, pastatai paversti kareivinėmis, rytiniame korpuse vėliau įkurta ligoninė.
1836 m. nutiesus Daugpilio–Kauno plentą, Jonava ėmė augti, plėtėsi prekyba, vyko turgūs. Tolesniam miesto vystymuisi įtakos turėjo 1871 m. nutiestas Kauno–Liepojos geležinkelis.
1911 m. Jonavoje įsteigtas privatus degtukų fabrikas, kuris 1922 m. buvo išplėstas ir pavadintas „Uran“ fabriku. Jonavoje buvo 5 lentpjūvės, 5 garo malūnai, plytinė, šokolado fabrikėlis, keletas bankų.
Pirmojo Pasaulinio karo metu Jonava beveik nenukentėjo.
Jonava augo palyginti lėtai. Gyvenamieji namai buvo mediniai, tačiau visuomeninius pastatus stengtasi statyti mūrinius. Taip 1935 m., nugriovus stačiatikių cerkvę šalia Žeimių gatvės, jos vietoje pastatyta nauja mūrinė dviaukštė pradžios mokykla. 1934-1935 m. perstatyta Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Jonava jau turėjo įprastą valsčiaus centro vaizdą su visomis tokiam centrui reikalingomis įstaigomis. Miestas buvo margas tautiniu atžvilgiu. Apie tris ketvirtadalius - gyventojų sudarė žydai. 1939 m. duris atvėrė Jonavos viešoji biblioteka.
II-ojo pasaulinio karo metais beveik visa Jonava buvo sugriauta ir sudeginta. 1941 m. birželio 25 d. vokiečiai užėmė Jonavą. Jau pirmosiomis naujos okupacijos dienomis prasidėjo represijos prieš sovietinės valdžios rėmėjus ir žydų tautybės jonaviečius. Žydų ir atvežtų karo belaisvių masinio naikinimo vieta tapo miesto pakraštyje esantis Girelės miškas. Genocido metu Jonavoje nužudyta per 4000 žmonių.
Negreit ir palengva iš pelenų prisikėlė miestas. Tik po metų pradėjo veikti gimnazija ir abi pradinės mokyklos. Po dvejų metų buvo vėl atnaujinta gamyba dar 1930 m. uždarytame degtukų fabrike, po trejų metų – baldų fabrike. Karo negandų pėdsakai buvo žymūs beveik porą dešimtmečių. Jonavos gyventojų skaičius prieškarinį lygį pasiekė tik 1961 m.
Pokario metais Jonavos apylinkėse vyko rezistencinės kovos. Aplink visą Jonavą aktyviai veikė daugiau kaip dešimt ginkluotų kovotojų būrių. Vėl pajudėjo ešelonai su ištremtais ūkininkais, partizanų giminėmis. 1941-1953 m. iš Jonavos valsčiaus ištremta per 1300 žmonių.
Sovietmečio laikais miestas išaugo. 1946 m. Jonavoje pradėjo veikti baldų fabrikas (nuo 1958 m. - baldų kombinatas). 1950 m. Jonava tapo rajono centru. 1951 m. pradėjo eiti rajoninis laikraštis "Pergalės vėliava" (nuo 1965 m. - "Jonavos balsas"). 1960 m. Jonavoje įsikūrė Autotransporto įmonė, 1965 m. duris atvėrė kino teatras "Jaunystė", 1967 m. įkurtas Jonavos chemijos statybos trestas.
1962 m. Jonavoje pradėta statyti azotinių trąšų gamykla, kuri tapo stambiausiu mineralinių trąšų gamybos centru Pabaltijyje. 1965 m. gamykla jau pradėjo veikti. Įmonė sparčiai plėtėsi ir augo. Plečiant “Azoto” įmonę, Jonava tapo Lietuvos didžiosios chemijos centru. Septintąjį dešimtmetį ir Jonavos baldų kombinatas tapo viena didžiausių gamybos įmonių Lietuvoje.
Augant pramonei, kompleksiškai vystomos ir kitos veiklos sferos, statybos. Septintą-aštuntą dešimtmetį Jonavos miesto augimo tempai buvo didžiausi Lietuvoje. 1970 m. Jonavoje pastatyta autobusų stotis (1978 m. - naujoji), 1971 m. - 335 vietų ligoninė ir poliklinika ir kitos įstaigos bei gamyklos. 1974 m. pradėta naujo mikrorajono statyba Rimkų kaime. 1980 m. Jonavos rajone gyveno 47500 žmonių. 1986 m. Jonavoje pastatytas naujas tiltas per Nerį.
Tautinis atgimimas devintojo dešimtmečio pabaigoje, ėmė reikštis ir Jonavoje. 1988 m. liepos 25 d. Jonavos statybos treste buvo įkurta Sąjūdžio rėmimo grupė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sutvarkytos gatvės, prie tvenkinių kaskadų įrengti parkai, tvarkomi gyvenamieji mikrorajonai, miestas gražiai apželdintas. Jonavoje veikia J. Miščiukaitės meno mokykla, Jonavos savivaldybės teatras, Kūno kultūros ir sporto centras, Kultūros centras. Kultūros centre įkurta meno galerija, kurioje eksponuojamos įvairios parodos. 1989 m. atidarytas Jonavos krašto muziejus. Čia 1988 m. iškelta pirmoji Jonavoje Trispalvė vėliava.
1996 m. spalio 18 d. patvirtintas Jonavos miesto herbas. Jonava toliau auga ir klęsti.
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Sekretoriatas
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Jonavos rajono savivaldybė
Jonavos rajonas yra Lietuvos viduryje, Kauno apskrityje, abipus Neries.
Jonavos rajono savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 51 947
Gyventojų tankumas - 55,5 žm./km²
Plotas - 944 km²
Telefono kodas - 349
Rajone yra 1 miestas – Jonava, 3 miesteliai – Panoteriai, Rukla, Žeimiai, ir 277 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės:
* Jonava
* Rukla
* Upninkai
* Žeimiai
* Šveicarija
* Užusaliai
* Bukonys
* Kuigaliai
* Šilai
* Išorai
Jonavos rajono savivaldybės istorija
XV–XVII a. Jonavos krašto vietovėse kūrėsi dvarai, kurių daugumą valdė garsūs didikai: Kosakovskiai, Radvilos ir kt. Jonava kūrėsi prie kelių sankirtos, ties Neries brasta. Apie XVIII a. vidurį Kosakovskiai įsigijo Skarulių dvarą. Pirmąjį namą Jonavoje pastatė žemaičių stalininkas Dominykas Kosakovskis (įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono vardu slaviškos darybos principais (Janowo). Ilgainiui nusistovėjo sulietuvintas pavadinimas Jonava.
1750 m. rugpjūčio 8 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III dvarininkei, D. Kosakovskio našlei, Marijonai Zabielaitei-Kosakovskienei suteikė privilegiją: „... leisti Jonavos miestelyje turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus ...“ Jos iniciatyva Jonavoje pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, o 1776 m. mieste įsikūrė vienuoliai marijonai.
Po M. Kosakovskienės mirties miesteliu rūpinosi vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis. 1791-1793 m. jo rūpesčiu buvo pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą pastatytas mūrinis marijonų vienuolynas su bažnyčia. Po 1830–1831 metų sukilimo vienuolynas buvo uždarytas, jo žemės konfiskuotos ir išparduotos miestiečiams, pastatai paversti kareivinėmis, rytiniame korpuse vėliau įkurta ligoninė.
1836 m. nutiesus Daugpilio–Kauno plentą, Jonava ėmė augti, plėtėsi prekyba, vyko turgūs. Tolesniam miesto vystymuisi įtakos turėjo 1871 m. nutiestas Kauno–Liepojos geležinkelis.
1911 m. Jonavoje įsteigtas privatus degtukų fabrikas, kuris 1922 m. buvo išplėstas ir pavadintas „Uran“ fabriku. Jonavoje buvo 5 lentpjūvės, 5 garo malūnai, plytinė, šokolado fabrikėlis, keletas bankų.
Pirmojo Pasaulinio karo metu Jonava beveik nenukentėjo.
Jonava augo palyginti lėtai. Gyvenamieji namai buvo mediniai, tačiau visuomeninius pastatus stengtasi statyti mūrinius. Taip 1935 m., nugriovus stačiatikių cerkvę šalia Žeimių gatvės, jos vietoje pastatyta nauja mūrinė dviaukštė pradžios mokykla. 1934-1935 m. perstatyta Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Jonava jau turėjo įprastą valsčiaus centro vaizdą su visomis tokiam centrui reikalingomis įstaigomis. Miestas buvo margas tautiniu atžvilgiu. Apie tris ketvirtadalius - gyventojų sudarė žydai. 1939 m. duris atvėrė Jonavos viešoji biblioteka.
II-ojo pasaulinio karo metais beveik visa Jonava buvo sugriauta ir sudeginta. 1941 m. birželio 25 d. vokiečiai užėmė Jonavą. Jau pirmosiomis naujos okupacijos dienomis prasidėjo represijos prieš sovietinės valdžios rėmėjus ir žydų tautybės jonaviečius. Žydų ir atvežtų karo belaisvių masinio naikinimo vieta tapo miesto pakraštyje esantis Girelės miškas. Genocido metu Jonavoje nužudyta per 4000 žmonių.
Negreit ir palengva iš pelenų prisikėlė miestas. Tik po metų pradėjo veikti gimnazija ir abi pradinės mokyklos. Po dvejų metų buvo vėl atnaujinta gamyba dar 1930 m. uždarytame degtukų fabrike, po trejų metų – baldų fabrike. Karo negandų pėdsakai buvo žymūs beveik porą dešimtmečių. Jonavos gyventojų skaičius prieškarinį lygį pasiekė tik 1961 m.
Pokario metais Jonavos apylinkėse vyko rezistencinės kovos. Aplink visą Jonavą aktyviai veikė daugiau kaip dešimt ginkluotų kovotojų būrių. Vėl pajudėjo ešelonai su ištremtais ūkininkais, partizanų giminėmis. 1941-1953 m. iš Jonavos valsčiaus ištremta per 1300 žmonių.
Sovietmečio laikais miestas išaugo. 1946 m. Jonavoje pradėjo veikti baldų fabrikas (nuo 1958 m. - baldų kombinatas). 1950 m. Jonava tapo rajono centru. 1951 m. pradėjo eiti rajoninis laikraštis "Pergalės vėliava" (nuo 1965 m. - "Jonavos balsas"). 1960 m. Jonavoje įsikūrė Autotransporto įmonė, 1965 m. duris atvėrė kino teatras "Jaunystė", 1967 m. įkurtas Jonavos chemijos statybos trestas.
1962 m. Jonavoje pradėta statyti azotinių trąšų gamykla, kuri tapo stambiausiu mineralinių trąšų gamybos centru Pabaltijyje. 1965 m. gamykla jau pradėjo veikti. Įmonė sparčiai plėtėsi ir augo. Plečiant “Azoto” įmonę, Jonava tapo Lietuvos didžiosios chemijos centru. Septintąjį dešimtmetį ir Jonavos baldų kombinatas tapo viena didžiausių gamybos įmonių Lietuvoje.
Augant pramonei, kompleksiškai vystomos ir kitos veiklos sferos, statybos. Septintą-aštuntą dešimtmetį Jonavos miesto augimo tempai buvo didžiausi Lietuvoje. 1970 m. Jonavoje pastatyta autobusų stotis (1978 m. - naujoji), 1971 m. - 335 vietų ligoninė ir poliklinika ir kitos įstaigos bei gamyklos. 1974 m. pradėta naujo mikrorajono statyba Rimkų kaime. 1980 m. Jonavos rajone gyveno 47500 žmonių. 1986 m. Jonavoje pastatytas naujas tiltas per Nerį.
Tautinis atgimimas devintojo dešimtmečio pabaigoje, ėmė reikštis ir Jonavoje. 1988 m. liepos 25 d. Jonavos statybos treste buvo įkurta Sąjūdžio rėmimo grupė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sutvarkytos gatvės, prie tvenkinių kaskadų įrengti parkai, tvarkomi gyvenamieji mikrorajonai, miestas gražiai apželdintas. Jonavoje veikia J. Miščiukaitės meno mokykla, Jonavos savivaldybės teatras, Kūno kultūros ir sporto centras, Kultūros centras. Kultūros centre įkurta meno galerija, kurioje eksponuojamos įvairios parodos. 1989 m. atidarytas Jonavos krašto muziejus. Čia 1988 m. iškelta pirmoji Jonavoje Trispalvė vėliava.
1996 m. spalio 18 d. patvirtintas Jonavos miesto herbas. Jonava toliau auga ir klęsti.
Jonavos rajono savivaldybė
Atsikratykime nebevažiuojančių automobilių, apsaugokime gamtą nuo taršosPaskelbta: 05/24/2012 11:41 AM
Iki birželio 30 dienos Jonavos rajono savivaldybėje vyks akcija „Daugiau erdvės kiemuose", kurios metu gyventojai bus raginami sutvarkyti savo kiemus, iš jų pašalinti senus, nebevažiuojančius automobilius.
Mokyklose skambės paskutinis skambutisPaskelbta: 05/24/2012 11:33 AM
Gegužės 25-ąją bendrojo lavinimo mokyklų abiturientams nuaidės paskutinis skambutis.
Jonaviečiai kviečiami į susitikimąPaskelbta: 05/24/2012 11:05 AM
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, tęsdama gražią vasaros susibūrimų tradiciją, jau aštuntą kartą maloniai kviečia įvaikinusias šeimas į susitikimą, kuris įvyks šių metų rugpjūčio 3–5 dienomis.
