LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 22 d., Antradienis
En
RuDruskininkų savivaldybė
» Savivaldybės » Druskininkų savivaldybė
» Vadovybė
» Taryba
» Komitetai
» Komisijos
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Druskininkų savivaldybė yra pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, abipus Nemuno. Centras – Druskininkai.
Gyventojų skaičius - 23 842
Gyventojų tankumas - 52,52 žm./km²
Plotas - 453,92 km²
Telefono kodas - 313
Savivaldybėje yra vienas miestas – Druskininkai, vienas miestelis – Leipalingis ir 63 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės:
* Druskininkai
* Viečiūnai
* Leipalingis
* Neravai
* Gailiūnai
* Švendubrė
* Ricieliai
* Jovaišiai
* Grūtas
* Jaskonys
Druskininkų krašte jau labai seniai tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Pati gyvenvietė žinoma nuo seno. Dabartinio miesto ir jo apylinkių teritorijoje aptikta mezolito ir neolito archeologinių radinių. Manoma, kad jau XIII a., kai lietuviai kovojo prieš Kryžiuočių ordiną, Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis.
Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika. Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui.
Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII- XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo "gydyti". XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija.
1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas, vietovę aplankė Lietuvos - Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove.
Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po Vilniaus universiteto profesoriaus I.Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios.
XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų.
Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius, pastatyta daug naujų vilų.
Po Antrojo Pasaulinio karo, 1951 m. atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400.000 žmonių.
Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis , gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz).
Dabar Druskininkai yra modernus ir gausiai lankomas Lietuvos kurortas.
» Vadovybė
» Taryba
» Komitetai
» Komisijos
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Druskininkų savivaldybė
Druskininkų savivaldybė yra pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, abipus Nemuno. Centras – Druskininkai.
Druskininkų savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 23 842
Gyventojų tankumas - 52,52 žm./km²
Plotas - 453,92 km²
Telefono kodas - 313
Savivaldybėje yra vienas miestas – Druskininkai, vienas miestelis – Leipalingis ir 63 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės:
* Druskininkai
* Viečiūnai
* Leipalingis
* Neravai
* Gailiūnai
* Švendubrė
* Ricieliai
* Jovaišiai
* Grūtas
* Jaskonys
Druskininkų savivaldybės istorija
Druskininkų krašte jau labai seniai tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Pati gyvenvietė žinoma nuo seno. Dabartinio miesto ir jo apylinkių teritorijoje aptikta mezolito ir neolito archeologinių radinių. Manoma, kad jau XIII a., kai lietuviai kovojo prieš Kryžiuočių ordiną, Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis.
Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika. Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui.
Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII- XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo "gydyti". XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija.
1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas, vietovę aplankė Lietuvos - Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove.
Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po Vilniaus universiteto profesoriaus I.Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios.
XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų.
Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius, pastatyta daug naujų vilų.
Po Antrojo Pasaulinio karo, 1951 m. atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400.000 žmonių.
Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis , gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz).
Dabar Druskininkai yra modernus ir gausiai lankomas Lietuvos kurortas.
Druskininkų miesto naujienos
Kalnų dviračių entuziastai maratonų sezoną atidarė DruskininkuosePaskelbta: 05/22/2012 10:11 AM
Sekmadienį Druskininkuose karaliavo kalnų dviratininkai. Čia vykęs Lietuvos dviračių maratonų taurės pirmasis etapas prie starto linijos sukvietė 750 dviratininkų mėgėjų ir profesionalų. Pirmasis finišo liniją kirto vilnietis Paulius Šiškevičius.
Teismas pripažino, kad rinkliava už nakvynę Druskininkuose yra teisėtaPaskelbta: 05/21/2012 02:46 PM
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, ištyrusi Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą bei juo patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Druskininkų kurorto viešąja infrastruktūra nuostatų teisėtumą, konstatavo, kad jie neprieštarauja Konstitucijos 29 ir 127 straipsniams, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 11 punktui ir teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principams.
Druskininkuose iš balkono iškrito vaikasPaskelbta: 05/21/2012 01:23 PM
Alytaus vyriausiasis policijos komisariatas praneša apie Druskininkų policijos komisariate gautą informaciją apie nelaimingą įvykį.