LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 21 d., Pirmadienis
En
RuBirštono savivaldybė
» Savivaldybės » Birštono savivaldybė
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Birštono seniūnija
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Birštono savivaldybė išsidėsčiusi pietinėje Lietuvos dalyje, Kauno apskrityje. Jos centras - Birštonas.
Birštono savivaldybę supa Nemunas. Didžioji dalis savivaldybės yra dešiniajame Nemuno krante, iki Verknės žiočių.
Gyventojų skaičius - 5 256
Gyventojų tankumas - 42,8 žm./km²
Plotas - 124 km²
Telefono kodas - 319
Savivaldybėje yra tik vienas miestas – Birštonas, ir 49 kaimai.
Birštonas yra vienas seniausių balneologijos kurortų Lietuvoje. Jo istorija atsekta iki pat Viduramžių. Pirmą kartą minimas 1382 m. Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. Karaliaučiaus archyvuose rastuose 1384 ir vėlesnių metų kryžiuočių žvalgų į Lietuvą aprašymuose „sodyba ties sūriu vandeniu“ vadinama Birsten, Birstan; aprašyta ir gerai įtvirtinta medinė pilis ant stataus Nemuno skardžio.
Po Žalgirio mūšio, pasibaigus kryžiuočių antpuoliams, Birštonas minimas kaip Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras, kurį labai mėgęs Vytautas Didysis, Kazimieras Jogailaitis su sūnumis bei kunigaikštienė Elena.
Birštono kurorto pradžia siejama su 1846 m., kai Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Balinskis, susidomėjęs Birštono šaltiniais, atsiuntė čia ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai. Birštone ligonė pasveiko. Po ilgų tyrinėjimų ir biurokratinių procedūrų 1854 m. pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti Birštono kurortą. Jau kitais metais buvo pastatyta pirmoji gydykla, o XIX a. 6 dešimtmetyje Birštonas, kaip balneologinis kurortas, buvo jau gerai žinomas visoje Rusijos imperijoje.
Pirmojo pasaulinio karo metais Birštonas smarkiai nukentėjo, likę pastatai buvo išparduoti. Jaunai valstybei trūko lėšų kurortui atstatyti ir tvarkyti. Vieninteliam Nepriklausomos Lietuvos kurortui (Druskininkai buvo lenkų okupuoti) grėsė visiškas sunykimas, tačiau juo susirūpino Lietuvos Raudonasis kryžius, kuris 1924 m. pasirašė sutartį su Sveikatos departamentu ir įsipareigojo modernizuoti kurortą, įrengti dumblo vonias, vandentiekį ir kanalizaciją, įvesti elektros apšvietimą. Raudonojo kryžiaus valdyba visą pelną pasižadėjo skirti kurorto plėtojimui ir tobulinimui. Reikšmingiausiu įvykiu kurortologijos istorijoje tapo gydymo purvu Birštone pradžia. Purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo kryžiaus emblema, pastatytos 1927 m. Šis pastatas išliko iki šių dienų ir tapo svarbiausiu Birštono statiniu.
Raudonojo kryžiaus valdybos pastangomis Birštone buvo sutvarkytas parkas, įrengtas fontanas, ant Vytauto kalno įrengti rezervuarai gėlam ir mineraliniam vandeniui. Į visus kurorto viešbučius įvestas vandentiekis, kanalizacija bei elektra. Organizuotas reguliarus susisiekimas autobusais su Kaunu bei Alytumi. Birštone buvo statomos ne tik sanatorijos ir vilos, gražėjo, plėtėsi ir pats miestelis. Suformuojama centrinė miestelio aikštė, kurioje 1939 m. atidengtas paminklas J.Basanavičiui.
Antrojo pasaulinio karo metu Birštonas nesiplėtė, tačiau išvengė ir didelių nusotolių – nukentėjo tik Kurhauzas. Kurortas pradėjo funkcionuoti iš karto po karo. Šeštajame dešimtmetyje prasideda naujų sanatorijų statyba – lankytojams duris atveria sanatorijos „Tulpė“, „Spalis“ ir „Versmė“.
Birštone vis dar veikia seniausia mineralinio vandens pilstymo įmonė Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi 1924 m., kai buvo ypač populiaru gurkšnoti mineralinį vandenį „Vytautas“ ar „Birutė“. Tačiau kurorte nereikia pirkti mineralinio vandens. Tikro nekarbonizuoto mineralinio vandens „Vytautas“ galima paragauti sanatorijų „Tulpės“ ir „Versmė“ biuvetėse.
1966 m. Birštonas tapo respublikos pavaldumo miestu.
1995 m. įkurta Birštono miesto savivaldybė. Prie jos 1999 m. gruodžio 21 d. prijungta vakarinė dalis Prienų rajono (Birštono Vienkiemio ir Nemajūnų kadastrinės vietovės, t. y. Birštono seniūnija), savivaldybė pervadinta Birštono savivaldybe.
2009 m. balandžio 24 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-68 įsteigtos 7 seniūnaitijos.
Ne tik unikalūs gamtiniai ištekliai, bet ir išskirtinis šios vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Todėl 1992 m. buvo įkurtas Nemuno kilpų regioninis parkas - vienas didžiausių šalies regioninių parkų, užimantis per 25 tūkstančių hektarų teritoriją, kurio tikslas išsaugoti unikalų Nemuno upės suformuotą kraštovaizdį. Birštono savivaldybėje taip pat stūkso konglomerato uola Ožkų pečius, auga vienas seniausių Lietuvoje Žvėrinčiaus ąžuolas. Čia daug piliakalnių: Paverknių, Babronių, Birštono, Nemajūnų, Šilėnų, Šaltinėnų.
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Birštono seniūnija
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Birštono savivaldybė
Birštono savivaldybė išsidėsčiusi pietinėje Lietuvos dalyje, Kauno apskrityje. Jos centras - Birštonas.
Birštono savivaldybę supa Nemunas. Didžioji dalis savivaldybės yra dešiniajame Nemuno krante, iki Verknės žiočių.
Birštono savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 5 256
Gyventojų tankumas - 42,8 žm./km²
Plotas - 124 km²
Telefono kodas - 319
Savivaldybėje yra tik vienas miestas – Birštonas, ir 49 kaimai.
Birštono savivaldybės istorija
Birštonas yra vienas seniausių balneologijos kurortų Lietuvoje. Jo istorija atsekta iki pat Viduramžių. Pirmą kartą minimas 1382 m. Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. Karaliaučiaus archyvuose rastuose 1384 ir vėlesnių metų kryžiuočių žvalgų į Lietuvą aprašymuose „sodyba ties sūriu vandeniu“ vadinama Birsten, Birstan; aprašyta ir gerai įtvirtinta medinė pilis ant stataus Nemuno skardžio.
Po Žalgirio mūšio, pasibaigus kryžiuočių antpuoliams, Birštonas minimas kaip Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras, kurį labai mėgęs Vytautas Didysis, Kazimieras Jogailaitis su sūnumis bei kunigaikštienė Elena.
Birštono kurorto pradžia siejama su 1846 m., kai Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Balinskis, susidomėjęs Birštono šaltiniais, atsiuntė čia ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai. Birštone ligonė pasveiko. Po ilgų tyrinėjimų ir biurokratinių procedūrų 1854 m. pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti Birštono kurortą. Jau kitais metais buvo pastatyta pirmoji gydykla, o XIX a. 6 dešimtmetyje Birštonas, kaip balneologinis kurortas, buvo jau gerai žinomas visoje Rusijos imperijoje.
Pirmojo pasaulinio karo metais Birštonas smarkiai nukentėjo, likę pastatai buvo išparduoti. Jaunai valstybei trūko lėšų kurortui atstatyti ir tvarkyti. Vieninteliam Nepriklausomos Lietuvos kurortui (Druskininkai buvo lenkų okupuoti) grėsė visiškas sunykimas, tačiau juo susirūpino Lietuvos Raudonasis kryžius, kuris 1924 m. pasirašė sutartį su Sveikatos departamentu ir įsipareigojo modernizuoti kurortą, įrengti dumblo vonias, vandentiekį ir kanalizaciją, įvesti elektros apšvietimą. Raudonojo kryžiaus valdyba visą pelną pasižadėjo skirti kurorto plėtojimui ir tobulinimui. Reikšmingiausiu įvykiu kurortologijos istorijoje tapo gydymo purvu Birštone pradžia. Purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo kryžiaus emblema, pastatytos 1927 m. Šis pastatas išliko iki šių dienų ir tapo svarbiausiu Birštono statiniu.
Raudonojo kryžiaus valdybos pastangomis Birštone buvo sutvarkytas parkas, įrengtas fontanas, ant Vytauto kalno įrengti rezervuarai gėlam ir mineraliniam vandeniui. Į visus kurorto viešbučius įvestas vandentiekis, kanalizacija bei elektra. Organizuotas reguliarus susisiekimas autobusais su Kaunu bei Alytumi. Birštone buvo statomos ne tik sanatorijos ir vilos, gražėjo, plėtėsi ir pats miestelis. Suformuojama centrinė miestelio aikštė, kurioje 1939 m. atidengtas paminklas J.Basanavičiui.
Antrojo pasaulinio karo metu Birštonas nesiplėtė, tačiau išvengė ir didelių nusotolių – nukentėjo tik Kurhauzas. Kurortas pradėjo funkcionuoti iš karto po karo. Šeštajame dešimtmetyje prasideda naujų sanatorijų statyba – lankytojams duris atveria sanatorijos „Tulpė“, „Spalis“ ir „Versmė“.
Birštone vis dar veikia seniausia mineralinio vandens pilstymo įmonė Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi 1924 m., kai buvo ypač populiaru gurkšnoti mineralinį vandenį „Vytautas“ ar „Birutė“. Tačiau kurorte nereikia pirkti mineralinio vandens. Tikro nekarbonizuoto mineralinio vandens „Vytautas“ galima paragauti sanatorijų „Tulpės“ ir „Versmė“ biuvetėse.
1966 m. Birštonas tapo respublikos pavaldumo miestu.
1995 m. įkurta Birštono miesto savivaldybė. Prie jos 1999 m. gruodžio 21 d. prijungta vakarinė dalis Prienų rajono (Birštono Vienkiemio ir Nemajūnų kadastrinės vietovės, t. y. Birštono seniūnija), savivaldybė pervadinta Birštono savivaldybe.
2009 m. balandžio 24 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-68 įsteigtos 7 seniūnaitijos.
Ne tik unikalūs gamtiniai ištekliai, bet ir išskirtinis šios vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Todėl 1992 m. buvo įkurtas Nemuno kilpų regioninis parkas - vienas didžiausių šalies regioninių parkų, užimantis per 25 tūkstančių hektarų teritoriją, kurio tikslas išsaugoti unikalų Nemuno upės suformuotą kraštovaizdį. Birštono savivaldybėje taip pat stūkso konglomerato uola Ožkų pečius, auga vienas seniausių Lietuvoje Žvėrinčiaus ąžuolas. Čia daug piliakalnių: Paverknių, Babronių, Birštono, Nemajūnų, Šilėnų, Šaltinėnų.
Birštono miesto naujienos
Paskelbta: 05/21/2012 01:00 PM
Negalintiems sau leisti interneto priimtiniausia alternatyva tampa viešosios bibliotekos
Paskelbta: 05/21/2012 12:58 PM
Vėl bus tikrinami chuliganiški ir pavojingai vairuojantysPaskelbta: 05/21/2012 11:47 AM
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos pareigūnai, įgyvendindami savo veiklos užtikrinant eismo saugumą prioritetus, gegužės 21-27 dienomis organizuoja prevencines priemones, skirtas pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejams išaiškinti ir jiems užkardyti.
Kaip nuraminti nervus per egzaminus?Paskelbta: 05/21/2012 11:41 AM
Kiekvieną pavasarį tūkstančiai jaunuolių, laikydami brandos egzaminus ir jiems ruošdamiesi, stodami į aukštąsias mokyklas, gyvena nerimastingu laukimu. Šį jausmą neretai yra paženklinusi įtampa, baimė, ypatingas fizinis ir emocinis nuovargis. Abiturientų tėvams šios dienos – taip pat ne pačios lengviausios.