Gruodžio 19 d., Trečiadienis




Alytaus miesto savivaldybė

» Savivaldybės   » Alytaus miesto savivaldybė  

» Vadovybė
» Taryba
» Tarybos ir mero sekretoriatas
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų įstaigos
» Medicinos įstaigos
» Savivaldybės įstaigos, įmonės

Alytaus miesto savivaldybė


Alytaus miesto savivaldybė yra Alytaus apskrityje.

Alytus – didžiausias Pietų Lietuvos miestas, esantis šalia Nemuno, apie 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Šis miestas - tai apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras.

Alytus - didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas šio etnografinio regiono sostine.

Iš pietryčių link šiaurės vakarų pro Alytų teka Nemunas. Upė dalina miestą į dvi dalis, kurios nuo seno turi savo pavadinimus: dešiniajame Nemuno krante - Alytus I (Pirmas Alytus), o kairiajame – Alytus II (Antras Alytus). Visgi didžiausia miesto dalis yra kairiajame upės krante, Antrame Alytuje išsidėstęs ir miesto centras, Dailidės ežeras, miesto kapinės, Alytaus miškas, miesto parkas ir sodas, kraštotyros muziejus, karių kapinės, jaunimo parkas. Pirmajame Alytuje lankytojas ras žydų kapines, Šv. Liudviko bažnyčią, Alytaus piliakalnį ir Alytupio upelį. Taip pat Alytuje stovi 4 bažnyčios, 2 gimnazijos, tuberkuliozės ligoninė, Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė, sporto rūmai, valstybiniai vaikų globos namai. Alytuje įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso žinomas akmuo Klebonas.

Alytaus geležinkelio stotis veikia miesto vakaruose - Likiškiuose.

Alytaus miesto savivaldybės statistika


Gyventojų skaičius - 56 364
Gyventojų tankumas - 1174,3 žm./km²
Plotas - 48 km²
Telefono kodas - 315

Mieste yra 7 mikrorajonai:
* Alytus I
* Dainava
* Likiškėliai
* Likiškiai
* Putinai
* Senamiestis
* Vidzgiris

Alytaus miesto savivaldybės istorija


Alytus - vienas seniausių Lietuvos miestų. Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės čia gyveno dar akmens amžiuje. Alytaus apylinkėse buvo įsikūrusi jotvingių gentis.

XIII - XIV amžiais Nemuno dešiniajame krante, santakoje su Alytupiu, stovėjo medinė Alytaus pilis, minima nuo 1377 m. Istoriniuose šaltiniuose Alytus pirmą kartą minimas 1377 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. 1387 m. LDK dokumentuose Alytus jau vadinamas miesteliu, o nuo 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. Alytuje minima pirmoji katalikų bažnyčia, 1595 m. jau minima ir mokykla.

1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena.

776 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė Konstituciją, pagal kurią iš daugelio miestų buvo atimtos savivaldos teisės. Tarp kitų miestų tai palietė ir Alytų. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m., Nemunu išvedus sieną tarp Rusijos ir Prūsijos, Alytus buvo padalytas tarp dviejų valstybių. Todėl daugiau nei šimtą metų abi miesto dalys vystėsi skirtingai.

Dėl savo strateginės padėties XIX a. pabaigoje carinės valdžios sprendimu Alytus paverstas trečios klasės pasienio tvirtove.

I pasaulinio karo metais Alytus buvo okupuotas vokiečių kariuomenės. Vokiečių karinė administracija sujungė Alytų į vieną administracinį vienetą, iš Kalvarijos perkėlė apskrities centrą. Mieste vokiečiai pastatė elektrinę.

Tarpukario metais Alytus tapo Dzūkijos centru. 1931 m. jis tapo pripažintas pirmos eilės miestu, o 1932 m. – kurortu. Mieste įsteigta gimnazija, kelios pradžios mokyklos, aukštesnioji miškininkų mokykla, žemesnioji žemės ūkio mokykla. Vystėsi prekyba. Pramonėje vyravo miško ir žemės ūkio produkcijos apdirbimo įmonės. Miesto valdžia didelį dėmesį skyrė miesto tvarkymui: gatvių grindimui, miesto parko įkūrimui, statyboms. Miesto kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime aktyviai veikė įvairios kultūrinės, religinės ir tautinės organizacijos.

1941 m. Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Alytus buvo smarkiai sugriautas.


Sovietinės Lietuvos valdžios sprendimu Alytus tapo pramonės centru. Per keletą dešimtmečių buvo pastatytos didelės pramonės įmonės. Miestas sparčiai augo: daugėjo gyventojų, buvo statomi nauji mikrorajonai. 1977 m. Alytus tapo respublikinio pavaldumo miestu.

Po valstybingumo atkūrimo 1990 m. Alytaus mieste kilo nemažai problemų. Pradėjus vykdyti ekonomines reformas, dauguma įmonių buvo privatizuotos. Kilus ekonominei krizei, daug didžiųjų pramonės įmonių bankrutavo. Šiuo metu Alytuje dominuoja lengvosios pramonės, medienos perdirbimo, maisto pramonės įmonės. Daug dėmesio skiriama miesto įvaizdžiui: tvarkomos gatvės, parkai – rūpinamasi švietimu, mokyklų renovacija. Mieste veikia aukštoji neuniversitetinė mokykla – Alytaus kolegija. Aktyviai dirba jaunimo, visuomeninės, kultūrinės, tautinės organizacijos.
Šiandien Alytus yra pietų Lietuvos politinis, ekonominis, kultūrinis ir švietimo centras.

GYVENTOJUI AKTUALI INFORMACIJA

VEIKLA

Interesantų aptarnavimas
Aplinkos apsauga
Aukcionai
Apšvietimas ir eismo reguliavimo priemonės
Civilinė metrikacija
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Gyvūnai
Daugiabučiai, renovacija
Laidojimas
Informacija norintiems susitvarkyti aikšteles
Jaunimas
Kalbos taisyklingumas
Komunalinių atliekų išvežimo grafikai
Netekus artimojo
Miesto teritorijų tvarkymas ir priežiūra
Mikroautobusų eismo grafikai
Miesto adresai
Pagalbos telefonai
Pirminė teisinė pagalba
Teritorijų tvarkymas ir priežiūra
Turtas
Vaiko teisės
Socialinis būstas, socialinio būsto sąrašai
Socialinė parama
Sveikata
Švietimas
Žemės (kasinėjimo) darbai
Žemės nuomos mokestis

PASLAUGOS

TEISINĖ INFORMACIJA

RENGINIAI

APIE ALYTŲ

Miesto istorija
Miesto herbas
Miesto vadovai
Garbės piliečiai
Apdovanojimai
Žvilgsnis į Alytų

e_DEMOKRATIJA

Darbotvarkės
Teisinė informacija
Svarstymai/Iniciatyvos
Prašymai/skundai
Diskusijos
Apklausos
Praneškite apie problemą
Pranešimai
Žemėlapiai
Prenumerata

Alytaus miesto naujienos